Stojantiesiems

Svari investicija į jaunąją kartą: dar šešiose Lietuvos mokyklose bus įsteigtos VGTU klasės

Liepos 4, 2016
Augant technologijos mokslų specialistų paklausai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) deda vis daugiau pastangų užauginti būsimą perspektyvių ir gerai apmokamų darbuotojų kartą. Jau 2011-iaisiais buvo įsteigtos pirmosios VGTU klasės – čia gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų žinios, padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, mokiniams suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga.
 
Iki šiandien jau buvo pasirašyta VGTU klasių steigimo sutartis su 15 Lietuvos mokyklų – 9 Vilniuje ir 6 kituose miestuose: Utenoje, Kėdainiuose, Anykščiuose, Kupiškyje, Panevėžyje ir Molėtuose. Šiandien VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas pasirašė dar šešias sutartis su skirtingomis Lietuvos mokyklomis. Tai: Alytaus Jotvingių gimnazija (direktorius Kęstutis Miliauskas), Vilniaus Privati gimnazija (direktorė Tatjana Liubertienė), Vilniaus Karoliniškių gimnazija (direktorė Ona Mačernienė), Vilniaus Žemynos gimnazija (direktorė Rūta Krasauskienė), Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija (direktorė Loreta Tamulaitienė), Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija (direktorius Valentinas Gendvilis).
 
Moksleivių atranką į VGTU klases organizuoja mokymo įstaiga. Šios klasės formuojamos iš 1–4/9–12 klasių moksleiviai grupių, kurių veikla yra planuojama visiems mokslo metams. Į užsiėmimus moksleiviai gali užsiregistruoti ir savarankiškai susisiekę su VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro darbuotojais. Moksleiviams organizuojami pavieniai teminiai mokomųjų dalykų praktiniai bei laboratoriniai darbai, skaitomos paskaitos, vykdomi projektiniai darbai bei konsultacijos.
 
Organizuojant veiklą su moksleiviais siekiama išugdyti moksleivių inžinerinį, kūrybinį mąstymą. Moksleivių mokymo įstaiga ir universitetas, pasitelkdami ir verslo partnerius, panaudodami savo turimas mokomąsias bazes, dalijasi mokslo pasiekimais, techninėmis priemonėmis, žmogiškaisiais ištekliais, siekiama didinti mokinių inžinerinio ugdymo efektyvumą bei motyvaciją planuojant savo karjerą, susijusią su inžinerinėmis profesijomis. Moksleiviai kviečiami dalyvauti universiteto renginiuose, konkursuose, susitikimuose su studentais, fakultetų šventėse, olimpiadose, konferencijose. VGTU jaunieji mokslininkai bei studentai dalyvauja moksleivių mokymo įstaigose rengiamose konferencijose. VGTU klasių moksleiviams, dalyvavusiems užsiėmimuose, įteikiami specialūs pažymėjimai.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau