„Sveikas maistas“ – iššūkis, prie kurio sprendimo prisideda ir Molekulinės biotechnologijos laboratorijos jaunieji tyrėjai

Gruodžio 6, 2021

Vis daugiau žmonių domisi sveiku gyvenimo būdu, sveikesniais maisto produktais. Vartotojams aktualu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir naudingas, kad jame būtų kuo mažiau sintetinių priedų, galinčių sukelti įvairias alergines reakcijas, padidinti vėžio riziką. Tuo tarpu natūralūs maisto priedai daug sveikesni, praturtinantys maistą naudingomis medžiagomis, pasižyminčiomis gydomosiomis, bioaktyviomis savybėmis. 

Vieni iš natūralių maisto priedų, turinčių antioksidacinių savybių ir gebančių surišti laisvuosius radikalus bei nuslopinti aktyviąsias deguonies formas yra karotinoidai – klasė natūralių pigmentų nuo oranžinės iki raudonos spalvos. Karotinoidai mityboje užima labai svarbią vietą – apsaugo nuo vėžinių susirgimų, nutukimo, akių ir širdies ligų, kai kurie jų gali virsti vitaminu A, o taip pat suteikia maistui spalvą. Deja, karotinoidai yra labai jautrūs šviesai, temperatūrai, rūgštims, ir žmogus su maistu jų pasisavina nepakankamai, todėl yra didžiulis poreikis naujų karotinoidų formuluočių, kurios padidintų jų stabilumą ir tirpumą, bei papildomai pasižymėtų antimikrobinėmis, prebiotinėmis ir maistinėmis savybėmis. Tokių formuluočių kūrimu ir tyrimais užsiima Molekulinės biotechnologijos laboratorijos podoktorantūros stažuotojas dr. Antanas Strakšys. Vykdydamas LMT finansuojamą projektą „Naujos formuluotės karotinoidų pernašai“ (Nr. 09.3.3-LMTK-712-19-0064) pagal veiklą "Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas" stažuotojas kuria naujas beta-karoteno – ksilooligosacharidų formuluotes. Ksilooligosacharidai, su kuriais kompleksuojamas beta-karotenas, yra funkciniai oligosacharidai, pasižymintys imunostimuliuojančiu poveikiu,  antimikrobiniu ir priešuždegiminiu aktyvumu, antioksidacinėmis savybėmis, turintys didelį prebiotinį potencialą, ir dėl visapusės naudos žmogaus sveikatai naudotini kaip funkcinio maisto ingredientai. O gautus karoteno-ksilooligosacharidų kompleksus papildomai dengiant bioaktyvumu pasižyminčiais biopolimerais, tokiais kaip laktoferinas, poli-gamma-gliutamo rūgštis  (PGA) ar fukoidanas, galima ne tik padidinti karotinoido stabilumą, bet ir suteikti dalelėms naujų savybių. Tikėtina, kad naujos formuluotės tarnaus beta-karoteno įterpimui į maistą, didinant jo stabilumą ir tirpumą bei pasižymės antimikrobinėmis, prebiotinėmis ir nutraceutinėmis savybėmis.  

Į natūralių maisto priedų tyrimus jungiasi ir jauniausi Molekulinės biotechnologijos laboratorijos tyrėjai. LMT finansuojamame studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą projekte Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0056 dalyvaujanti VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos studentė Aistė Galinskaitė vykdo nizino  kompleksavimo mokslinius tyrimus tema „Fukoidano panaudojimo nizino pernašai tyrimas“. Kalbant apie sveikesnį maistą, labai svarbus maisto produktų mikrobiologinis saugumas jų laikymo metu. Ir čia vis didesnis dėmesys kreipiamas į natūralius biokonservantus, kur vienas iš populiariausių plataus poveikio natūralių antimikrobinių peptidų yra nizinas. Tačiau nizino antimikrobinis aktyvumas bei stabilumas gali mažėti dėl sąveikos su maiste esančiais junginiais, ar dėl aplinkos veiksnių, todėl, siekiant to išvengti, kuriamos sistemos, kur antimikrobinis peptidas įterpiamas į apsauginės medžiagos matricą, ar apgaubiamas jos apvalkalu. Tokioms kapsuliuotoms nizino pernašos sistemoms kurti Aistė Galinskaitė naudoja fukoidaną – jūrinės kilmės vandenyje tirpų polisacharidą, pasižymintį puikiu bioaktyvumu, įskaitant antivirusinį, priešnavikinį, antitrombozinį, priešuždegiminį ir antioksidacinį aktyvumą. Studentė tyrimų metu siekia atrinkti optimalias nizino-fukoidano sintezės sąlygas, bei ištirti gautų dalelių savybes. Projekto metu gauti rezultatai bus pristatyti mokslinėse konferencijose ir pasitarnaus kuriant bei tiriant naujas nizino-fukoidano formuluotes sveiko ir saugaus maisto vartojimui, o studentė įsigilins į naujų natūralių medžiagų pagrindu paruoštų formuluočių kūrimą, tyrimą ir jų naudą, įsisavins naujus tyrimo metodus ir būdus, praplės žinias ir darbo laboratorijoje įgūdžius.

Sveikesnio maisto paieškos ir problemos, su kuriomis susiduriama siekiant šio tikslo, yra aktualios visoms EU šalims, todėl svarbu, kad kuo daugiau kvalifikuotų tyrėjų prisidėtų prie šių problemų sprendimo paieškų ir tyrimų. EU struktūrinių fondų lėšos, skirtos  „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklai ne tik prisideda prie tyrėjų kvalifikacijos ir mokslinės kompetencijos ugdymo, bet ir padeda spręsti šiuos svarbius uždavinius. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau