Stojantiesiems

Sveikiname Tadą Radavičių sėkmingai apgynus daktaro disertaciją!

Gegužės 19, 2025
Sveikiname Tadą Radavičių, š. m. gegužės 15 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema: „Žiedinių apribojimų vertinimas Europos Sąjungos saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje“ (socialinių mokslų sritis,vadybos kryptis 003, vadovas prof. prof. dr. Manuela Tvaronavičienė). Disertacija rengta 2020–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
 
Disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama tiekimo grandinės žiediniams apribojimams vertinti. Šiame darbe tiekimo grandinė apibrėžiama kaip žiedinė tiekimo grandinė (toliau ‒ ŽTG), apimanti medžiagų, komponentų ir produktų gyvavimo ciklo pabaigos valdymą. Identifikuota mokslinių tyrimų spraga – trūkstama priemonė, kuria organizacijos galėtų naudoti norint nuolat tobulinti žiedinę tiekimo grandinę. Darbo tikslas ‒ pasiūlyti žiedinės tiekimo grandinės teorinės sistemos modelį, skirtą žiediškumui gerinti. Be to, siūloma priemonė ‒ žiediškumo apribojimų nustatymo ir vertinimo procedūros seka, kurią disertacijoje pritaikomą Europos Sąjungos (toliau – ES) saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje. Pirmame disertacijos skyriuje atlikta literatūros analizė leido sudaryti žiediškumo vertinimo rodiklių sąrašą ir pasiūlyti ŽTG teorinę sistemą. Antrame skyriuje pasiūlyta žiediškumo apribojimų identifikavimo ir vertinimo priemonė bei aprašyti naudoti metodai. Trečią skyrių sudaro naudotų metodų rezultatai. Darbo uždaviniai apima: (1) ŽE principų tiekimo grandinėse analizę, (2) teorijų ir sampratų, susijusių su ŽE tiekimo grandine, analizę, (3) rodiklių sistemos, skirtos žiediškumui tiekimo grandinėje matuoti, sukūrimą, (4) žiedinės tiekimo grandinės teorinės sistemos modelio sukūrimą, (5) žiediškumo apribojimų vertinimo ir sprendimų identifikavimo priemonės pasiūlymą ir pritaikymą ES saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje. Disertacijoje pasiūlytas žiedinės tiekimo grandinės teorinis modelis praplečia apribojimų, žinių valdymo, ištekliais pagrįsto požiūrio ir priklausomybės nuo išteklių teorijas. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip su ŽE susijusios žinios, ištekliai ir gebėjimai veikia ES saulės fotovoltikos tiekimo grandinės žiediškumo potencialą.
 
Disertacijos išvados atskleidžia žiediškumo apribojimus ES fotovoltikos žiedinėje tiekimo grandinėje. Apribojimai yra skirtingų pobūdžių ‒ nuo fragmentiško kiekvienos ES valstybės narės teisinio reglamentavimo, susijusio su eksploatuoti netinkamų saulės modulių tvarkymu, iki žiedinės tiekimo grandinės sunkumų, bendradarbiaujant žiediškumo tikslais. Neryžtingas keitimasis informacija turi įtaką ir kitiems trims didžiausiems apribojimams: nepakankamas fotovoltinių saulės modulių atsekamumas, prastas logistinis aptarnavimas atvirkštinėje tiekimo grandinėje ir neteisėtas eksploatuoti netinkamų fotovoltinių modulių eksportas į ne Europos šalis. Tyrimo rezultatais pagrįstose rekomendacijose siūloma sinchronizuoti ES valstybių narių reguliavimo aplinką, standartizuoti nebenaudojamų saulės modulių operatorių dalijimąsi duomenimis žiediškumo tikslais ir ES įdiegti centralizuotą duomenų bazę, kurioje būtų tvarkomi visi su žiediškumu susiję ŽTG duomenys.
 
Mokslinis vadovas
doc. dr. Gediminas MIŠKINIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – S 003)
Disertacijos gynimo taryba
 
Pirmininkė
prof. dr. Ilona SKAČKAUSKIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – S 003)
 
Nariai:
– prof. dr. Audrius BANAITIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – S 003)
– doc. dr. Ieva MEIDUTĖ-KAVALIAUSKIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – S 003)
– prof. dr. Kiril PETROV ANGUELOV (Sofijos technikos universitetas, Bulgarija, ekonomika – S 004)
– doc. dr. Mantas ŠVAŽAS (Vytauto Didžiojo universitetas, ekonomika – S 004)
Daktaro disertaciją galima peržiūrėti interneto talpykloje (https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/157287) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau