Kovo mėn. buvo pristatyta kasmetinė apžvalga „The Fintech Landscape in Lithuania“, kurią parengė „Invest Lithuania“ bendradarbiaudama su FinTech (finansinių technologijų) bendruomene ir valstybės institucijomis. Netrukus Lietuvos Respublikos Finansų ministerija pristatys ir FinTech sektoriaus plėtros Lietuvoje gaires 2023–2028 m., kuriose numatytos penkios kryptys, padėsiančios įtvirtinti Lietuvos, kaip pagrindinio FinTech centro Europoje, poziciją. Ministerijos planuose – kokybinė FinTech sektoriaus plėtra, inovatyvius sprendimus kuriančių įmonių pritraukimas, saugumo ir patikimumo stiprinimas, Lietuvos atpažįstamumo didinimas bei dėmesys kompetencijų stiprinimui ir talentų pasiūlai.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) dekanės prof. dr. Vidos Davidavičienės ir Finansų inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Algitos Miečinskienės, talentų pasiūla yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl FinTech įmonės iš viso pasaulio renkasi Lietuvą ir kodėl šis sektorius šalyje turi dideles perspektyvas. Vienas iš teigiamų rodiklių pristatytoje apžvalgoje – reikšmingai padidėjęs darbuotojų skaičius. Palyginti su 2021 m., pernai FinTech sektoriuje dirbo 18,6 proc. daugiau darbuotojų.
„Įdarbinimo skaičiai FinTech sektoriuje išties džiugina – jei 2020 m. dirbo 4 tūkst. žmonių, šiandien kalbame apie 7 tūkst. darbuotojų. Tai didelis šuolis per porą metų. Talentai ir reikiamas kompetencijas turinčios darbo jėgos pasiūla yra viena iš priežasčių, kodėl įmonės nusprendžia investuoti Lietuvoje. Žinoma, reikėtų kalbėti ir apie milžinišką Lietuvos banko darbą sukuriant šią ekosistemą – palankios ir, sakyčiau, liberalios, palyginti su kitomis šalimis, reguliacinės aplinkos FinTech įmonėms suformavimą. Taip pat paminėtina ir tai, kad Lietuvoje įsikūrusios FinTech įmonės turi galimybę veikti beveik 500 mln. vartotojų turinčioje Europos Sąjungos (ES) rinkoje“, – sako doc. dr. A. Miečinskienė.
Lietuva yra didžiausias FinTech centras ES pagal išduotas licencijas. 2022 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 263 FinTech įmonės. Jos aptarnavo 25 mln. vartotojų. FinTech įmonės pernai pritraukė 67,9 mln. eurų investicijų – 13 proc. visų investicijų į Lietuvos įmones. Sektoriuje dirbo 7 tūkst. darbuotojų.
„FinTech sektorius Lietuvoje yra įvairus ir sparčiai besivystantis, o įvairiose finansų srityse inovatyvius sprendimus siūlo daugybė įmonių. Šio sektoriaus plėtros tempus ir sėkmę galime sieti ir su kūrybiškumui palankia bei iššūkių kupina aplinka, kuri motyvuoja novatorius ir jaunuosius talentus“, – teigia VVF dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė (platesnę VVF dekanės FinTech sektoriaus apžvalgą skaitykite puslapio apačioje).
FinTech talentus ugdo VILNIUS TECH
Kalbant apie talentus, Lietuva yra trečia ES pagal jaunų žmonių (nuo 25 iki 34 m.), turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, ketvirta ES pagal studentų, besirenkančių STEM programas, skaičių, penkta ES pagal informacinių komunikacinių technologijų specialistų su aukštuoju išsilavinimu skaičių. Daugiau nei 1200 studentų šiuo metu studijuoja su finansais ir FinTech susijusiose studijose šalies aukštosiose mokyklose.
VILNIUS TECH yra viena iš aukštųjų mokyklų, kuri rengia būsimus FinTech sektoriaus specialistus. „FinTech yra dviejų sričių sinergija – informacinės technologijos (IT) ir finansai, taip pat finansų inžinerija. Mūsų finansų inžinerijos magistrantūros studijų programoje yra FinTech specializacija, kuri yra orientuota į finansų inžinerijos gebėjimus, bet įtraukiami ir stiprūs IT pagrindai – šias žinias mūsų studentams perduoda patyrę Fundamentinių mokslų fakulteto IT srities dėstytojai. Tai tarpdisciplininė konkurencinga specializacija, kuri atliepia FinTech sektoriaus poreikį. Šią studijų programą renkasi ir studentai, talentai, iš užsienio“, – sako Finansų inžinerijos katedros vedėja.
Nors pagrindinė orientacija yra finansai, IT žinios finansų inžinerijos specialistams leidžia tiksliai suformuluoti, paaiškinti šiuolaikinių finansų poreikį programuotojams, IT specialistams, kurie kuria pažangius technologinius sprendimus. Finansų inžinerijos studentai taip pat išmoksta dirbti su kompiuterinėmis programomis ir net programuoti. „Šiuolaikiniai finansai, neįtraukiant didžiųjų duomenų analitikos ar dirbtinio intelekto sprendimų, negali egzistuoti. Mūsų studentai susipažįsta su naujausiais sprendimais, didelis dėmesys skiriamas įvairių kompiuterinių programų įvaldymui, kurios būtinos FinTech sektoriuje. Jie taip pat išmoksta, pavyzdžiui, dirbti su „Python“ programavimo kalba. Tai studijų programos dalis. Be to, plečiame infrastruktūrą, įrengėme šiuolaikišką finansų laboratoriją, partnerio „Metso Outotec“ dėka galime pasiūlyti „Bloomberg“ terminalą, kuris yra svarbus informacijos šaltinis finansų analitikams. Tai prisideda prie specialistų parengimo kokybės“, – pasakoja doc. dr. A. Miečinskienė.
Žinias studentams perduoda FinTech sektoriaus profesionalai
„Bendradarbiaujame su partneriais ir alumnais, kurie prisideda prie infrastruktūros gerinimo, pavyzdžiui, buvo įsteigta „Metso Outotec“ finansų laboratorija ar „Cognizant“ laisvalaikio erdvė, taip pat studijų programų kokybės užtikrinimo nuolat atvykstant į fakultetą ir perduodant praktines žinias, FinTech sektoriaus naujoves. Studentai kviečiami į ekskursijas ar atlikti praktiką (SEB bankas, „Swedbank“, „Moody's“, „Orion Securities“ ir kt.), jiems siūlomos šiuolaikiškos užduotys ir praktiniai iššūkiai studijoms („Synergy Finance“ ir kt.)“, – teigia prof. dr. Vida Davidavičienė.
Bendradarbiaujant su partneriais nuolat atnaujinamas ir studijų programos turinys. „Neseniai kalbėjome su advokatų kontora „Ellex Valiunas“ apie platesnį pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos tenkančios finansų įstaigoms klausimų įtraukimą į mūsų finansų inžinerijos programą. Taip pat fakultetas svarsto ne tik apie tokių aktualijų įtraukimą į studentų rengimą, bet ir apie perkvalifikavimo galimybes esamiems specialistams. Šiuo metu kalbamės su „Invest Lithuania“ ir deriname galimą perkvalifikavimo programą, kuri susijusi su reguliavimo atitikties (angl. compliance), pinigų plovimo prevencijos, kliento pažinimo kompetencijų stiprinimu“, – pasakoja A. Miečinskienė.
Rengiant būsimus finansų ir FinTech sektoriaus specialistus ne tik nuolat vykdomos konsultacijos su partneriais, bet naujausias žinias studentams perduoda ir srities ekspertai. „Turime daug patyrusių dėstytojų, tuo pat metu pritraukiame ir dėstytojus praktikus, pavyzdžiui, iš Lietuvos banko, kurie tiesiogiai dirba prie mokėjimų rinkos reguliacinių priemonių Lietuvos ir ES mastu kūrimo ir derinimo, o tai yra galimybė studentams iš pirmų lūpų gauti žinias“, – teigia Finansų inžinerijos katedros vedėja.
Studijų metu studentams sudaromos sąlygos įgyvendinti savo projektus – universitete puoselėjama startuolių kūrimo kultūra. Pasak docentės, jaunoji karta turi tokių puikių idėjų, kad ateityje galime tikėtis ne vieno FinTech sektoriaus vienaragio. „Jaunoji karta generuoja idėjas vieną po kitos. Jie dar mokosi, bet turi labai daug įdomių sumanymų. Dėstydama pastebiu, kokį milžinišką potencialą turi studentai. Vertindama darbus kartais pagalvoju, kad štai naujo vienaragio sumanymas užsimezgė. Skatinu juos įgyvendinti idėjas“, – sako A. Miečinskienė.
Prioritetinė VVF kryptis – tvarieji finansai
Viena iš temų, kurią gvildena finansų inžinerijos studentai paskaitų metu yra tvarieji finansai (angl. Sustainable Finance). Ši tendencija yra paminėta metinėje FinTech sektoriaus apžvalgoje, didelį dėmesį jai skiria ir Finansų ministerija – netrukus bus pristatytas Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planas, kuris numato Žaliųjų finansų instituto įkūrimą ir kitus veiksmus. Finansų ministerijos tikslai ambicingi – Lietuva taps žaliųjų finansų centru ir imsis lyderystės visoje Europoje.
„Viena iš svarbių visos ES krypčių yra tvarūs finansai. Kalbame ir apie žaliuosius finansus (angl. Green Finance), kurie yra tvariųjų finansų dalis – tai investicijų skatinimas į žaliąsias technologijas naudojančias įmones. Jau seniai Finansų inžinerijos katedroje prioritetinėmis mokslo kryptimis įvardijome tiek žaliuosius finansus, tiek platesne prasme tvariuosius finansus. Mūsų mokslininkų įdirbis šioje srityje padeda formuoti ir studentų požiūrį, gilina jų supratimą. Atsiranda daug baigiamųjų darbų temų susijusių su šia kryptimi. Nors tai nėra lengva tematika, bet džiugu, kad gabūs studentai nagrinėja ją ir pasiekia reikšmingų rezultatų. Jaunimo iniciatyvos labai svarbios – jie atviri pokyčiams, naujiems sprendimams. Tai tiesi kryptis į ateitį“, – teigia docentė.
Visame pasaulyje finansų įmonės investuoja į žaliąjį kursą – pavyzdžiui, neseniai vokiečių FinTech sektoriaus vienaragis „Mambu“ investavo 300 tūkst. eurų ir VILNIUS TECH bus steigiama Tvarumo laboratorija. „VILNIUS TECH skiria daug dėmesio tvarumo tematikai, o žalieji finansai yra viena iš dedamųjų. Kalbame apie daug dalykų, tarp prioritetinių ES krypčių yra ir Twin transition, kuri apima tvarumą ir skaitmenizavimą. Džiaugiuosi, kad mūsų mokslininkai, dėstytojai, esami studentai ir absolventai yra novatoriai bei visuomet priekyje nagrinėjant naujai kylančius iššūkius ir, žinoma, kuriant inovacijas tiek FinTech, tiek kitose srityse. Buvimas technikos universitete ir bendradarbiavimas su kitais fakultetais tarpdisciplininėse srityse leidžia pasiekti puikių rezultatų“, – tvirtina prof. dr. V. Davidavičienė.
Dėmesys jaunimui ir finansinio raštingumo ugdymui
Su tvariųjų finansų koncepcija VVF supažindina ir jaunąją kartą – mokinius. VVF taip pat įgyvendina daug projektų susijusių su jaunosios kartos finansinio raštingumo ugdymu ir aplinkos, skirtos jaunųjų talentų atsiskleidimui, sukūrimu.
„Kartu su VVF dekane prof. dr. Vida Davidavičiene šiuo metu prisidedame prie Lietuvos visuomenės finansinio švietimo plano rengimo. Fakultetas taip pat vykdo daug įvairių projektų, pavyzdžiui, organizuoja Finansų olimpiadą mokiniams – konkurso būdu skatiname mokinius domėtis finansais. Asmeniniai finansai yra viena iš mūsų temų. Tiesą pasakius, asmeninių finansų valdymą dėstome nuo 1999 metų. Žmonės turėtų mokėti valdyti finansus remiantis žiniomis, o ne tik intuicija ar asmenine patirtimi, juo labiau, kad finansų valdymo priemonės yra pakitusios, tad mokytis reikėtų iš profesionalų, ypač jaunimui, nes jų priimami sprendimai lems šalies ekonomikos gerovę – gerai valdomi asmeniniai finansai yra ir stiprios valstybės ekonomikos pagrindas“, – sako Finansų inžinerijos katedros vedėja.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi fakulteto pasiekimais ir nuveiktais darbais šioje srityje. Esu dėkinga kolegoms už didžiulį darbą, atkaklumą ir nuolatinį judėjimą pirmyn ieškant novatoriškų sprendimų finansų srityje vykdant mokslinius tyrimus, dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad visa per 30 metų sukaupta patirtis perduodama ne tik finansų inžineriją studijuojantiems studentams – asmeninių finansų bei kiti aktualūs šių dienų verslo žmogui dalykai yra integruoti visose VVF studijų programose“, – teigia VVF dekanė.
VVF dekanės prof. dr. Vidos Davidavičienės FinTech sektoriaus ir siūlomų inovatyvių sprendimų įvairiose finansų srityse apžvalga:
„FinTech sektorius Lietuvoje yra įvairus ir sparčiai besivystantis, o įvairiose finansų srityse inovatyvius sprendimus siūlo daugybė įmonių.
Tai ir e. bankininkystė (licencijuoti bankai, veikiantys tik internetu, be fizinio filialų tinklo, kaip, pavyzdžiui, „Revolut“), ir mokėjimo paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, „Paysera“ (siūlanti mokėjimų apdorojimo, internetinės bankininkystės ir pinigų pervedimo paslaugas), ir sutelktinio finansavimo platformos (angl. Crowdfunding) – šios platformos suteikia galimybę asmenims ir įmonėms pritraukti lėšų tiesiogiai iš žmonių (pavyzdžiui, SAVY, leidžianti asmenims investuoti į nekilnojamojo turto projektus), ar Crowdholding, leidžiantis verslui gauti finansavimą iš investuotojų bendruomenės.
Taip pat tarpusavio skolinimo platformos, kurios sujungia skolininkus su skolintojais (pavyzdžiui, „NEO Finance“ bei vartojimo paskolų srityje besispecializuojanti „Savy.lt“).
Atkreipkime dėmesį ir į Insurtech įmones: šios bendrovės siūlo naujoviškus sprendimus, kaip draudimas pagal pareikalavimą ir draudimas pagal naudojimą (pavyzdžiui, asmeninius sveikatos draudimo planus siūlantis „Brolis Gen“ ir naminių gyvūnėlių draudimą siūlantis „Northstate“).
Paminėčiau ir Regtech įmones, kuriančias technologijas, kurios leidžia laikytis norminių aktų ir teisinių reglamentų (pavyzdžiui, atitikties ir tapatybės tikrinimo sprendimus siūlanti „Ondato“ ar nuotolinio tapatybės tikrinimo ir autentifikavimo paslaugas teikianti „iDenfy“).
Labai svarbu paminėti robotus konsultantus: įmonės naudoja algoritmus ir mašininį mokymąsi, kad teiktų patarimus dėl investavimo ir portfelio valdymo (pavyzdžiui, „Finbee Investicijos“, „Rementis“).
Nepamirškime Blockchain technologijos ir kriptovaliutas kuriančių įmonių, kurios siūlo naujus finansinius produktus ir paslaugas, įskaitant kriptovaliutas, skaitmenines pinigines ir išmaniąsias sutartis (pavyzdžiui, „SpectroCoin“, siūlanti kriptovaliutų keitimo ir piniginės paslaugas, bei „BitDegree“, kuri siūlo Blockchain paremtus švietimo ir mokymo kursus).
Asmeninių finansų valdymo programos – jos padeda asmenims tvarkyti savo finansus, sekti išlaidas ir taupyti pinigus (pavyzdžiui, asmeninių finansų valdymo programėlė „Money Lover“, siūlanti biudžeto sudarymo ir išlaidų sekimo funkcijas, bei „Bluecoins“, teikianti išlaidų ir pajamų sekimą bei ataskaitų teikimą).
Prekybos ir investavimo platformos: suteikia galimybę asmenims pirkti ir parduoti akcijas, obligacijas ir kitus investicinius produktus internetu (pavyzdžiui, „Swedbank investicijų valdymas“, „TD Ameritrade“).
Taip pat didžiųjų duomenų analitika, pavyzdžiui, „Genus AI“, finansų įstaigoms siūlantis nuspėjamosios analizės ir mašininio mokymosi sprendimus, ir „Whatagraph“, teikiantis duomenų vizualizavimo ir ataskaitų teikimo paslaugas verslui, skaitmeninės tapatybės ir autentifikavimo sprendimai (pavyzdžiui, NRD Companies, „Fast Budget“).
Sprendimų išties daug ir įvairių. Šio sektoriaus plėtros tempus ir sėkmę galime sieti ir su kūrybiškumui palankia bei iššūkių kupina aplinka, kuri motyvuoja novatorius ir jaunuosius talentus“.
Kur dirba Finansų inžinerijos programos VILNIUS TECH studentai ir absolventai?
Maždaug pusė studentų, baigusių finansų inžinerijos studijas, dirba apskaitos, finansų analitikos ir bankininkystės srityse, o magistrantūros studijų studentų darbo sričių įvairovė didesnė – FinTech, finansų analitika, investavimas, draudimas ir kt.
Didelė dalis galimų finansų specialistų darbo vietų patenka į Finansinės veiklos ir draudimo sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. IV ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje buvo 557 laisvos darbo vietos.
Auga ir užimtų darbo vietų šiame sektoriuje skaičius – per 2022 m. jis išaugo nuo 19,3 tūkst. iki 20,6 tūkst. Tiek užimtų, tiek ir laisvų darbo vietų sektoriuje didėjimą lemia tai, kad Lietuvoje kuriasi vis daugiau finansines paslaugas teikiančių įmonių.
Finansinės veiklos ir draudimo sektoriaus laisvų darbo vietų lygis, t. y. laisvų ir užimtų darbo vietų santykis yra apie 3 proc., kai tuo tarpu iš viso pagal ekonominės veiklos rūšis – 1,7 proc. Tai dar kartą įrodo, kad šis sektorius turi potencialą specialistams.
Kiek uždirba finansų specialistai?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. IV ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 3050 eur, t. y. antras iš visų ekonominės veiklos rūšių, ir lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu (1888 Eur) – apie 62 proc. didesnis.
Galerija
