Tarp skaitovų šventės laureatų – ir VGTU studentai

Birželio 3 d. 18.10 val. Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos kvietimu „Cognizant Lietuva“ komandų lyderės Justina Mazaratij-Jaroš, Erika Nagienė ir Eglė Kalesnikienė skaitė paskaitą „Veiklos valdymas“. Magistrantai mokėsi, kaip kelti SMART tikslus, vesti prasmingus veiklos vertinimo pokalbius, teikti efektyvų grįžtamąjį ryšį, taip pat kaip ugdyti stiprius, į augimą orientuotus asmenis ir komandas organizacijose. Užbaigdami mokslo metus nuoširdžiai dėkojame „Cognizant Lietuva“ vadovų komandai už dalijimąsi vadovavimo patirtimi ir laukiame naujų paskaitų kitais mokslo metais.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Technologinėmis atliekomis modifikuoto betono atsparumas užšaldymo ir atšildymo ciklams bei šarminei korozijai“, kurią parengė doktorantas Edvinas Pocius. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Džigita Nagrockienė. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Darbe tiriamas betonas, modifikuotas stiklo apdirbimo atliekomis, betono šlamu ir kristalizuojančiu priedu. Tikslas – sukurti šalčiui ir šarminei korozijai atsparų betoną, dalį cemento keičiant stiklo atliekomis, o smėlį – betono šlamu. Parinkus rekomenduojamus technologinių atliekų kiekius, siekiama užtikrinti pagrindinias betono savybes, išlaikant betono atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Darbe sprendžiami uždaviniai apima stiklo apdirbimo atliekų ir betono šlamo tyrimus, vertinant jų poveikį cemento akmens savybėms. Nustačius rekomenduojamus atliekų kiekius, tiriamos modifikuoto betono fizikinės ir mechaninės savybės, ypatingą dėmesį skiriant atsparumui šalčiui ir šarminei korozijai. Šia tyrimų seka siekiama pagrįsti naujai sukurtos medžiagos pagrindines savybes, atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir santrauka anglų kalba. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje aptariamos aktyvios mineralinės medžiagos, jų susidarymas ir panaudojimas betono gamyboje. Aptariamas betono šlamo bei stiklo atliekų susidarymas ir jų naudojimo poveikis betono fizikinėms, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Taip pat aprašomas modifikuotų atliekomis betonų ilgaamžiškumas, CO2 emisijos vertinimas. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiamos tyrimo metu naudotos medžiagos, aprašomos jų savybės ir susidarymas. Pateikiama tyrimo metodika ir įranga, kuri buvo pasirinkta ištirti betono fizikines, mechanines savybes, medžiagų struktūrą, apskaičiuoti poveikį aplinkai. Trečiajame skyriuje pagrindžiami rekomenduojami stiklo atliekų ir betono šlamo kiekiai. Analizuojamas jų individualus ir kompleksinis poveikis cementinių kompozitų reologijai, mikrostruktūrai, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Nustatytas stiklo atliekų tinkamumas cemento keitimui, o sauso šlamo – smulkiajam užpildui. Atliktas sukurto betono poveikio aplinkai vertinimas. Disertacijos tema publikuoti 5 moksliniai straipsniai: Web of Science duomenų bazės Science Citation Index Expanded referuojamuose leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.