Stojantiesiems

Tarp VGTU partnerių – asociacija „Apsaugos verslo grupė“

Kovo 29, 2017
Į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) partnerių ratą nuo šiol įsitraukė ir asociacija „Apsaugos verslo grupė“ (AVG). Pripažindamos, kad pažangą lemia glaudūs mokslo ir studijų, pramonės ir verslo institucijų ryšiai, šiandien abi šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį.
 
„Planuojame bendradarbiauti VGTU Saugos sistemų inžinerijos studijų programos specialistų ruošime suteikdami galimybes atlikti gamybines praktikas AVG įmonėse narėse, pristatydami naujausias saugos sistemas ir technologijas jauniems specialistams. Sieksime tarpininkauti kviečiant saugos specialistus-lektorius iš kitu šalių. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas įgalins paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie užtikrins aukštą teikiamų saugos paslaugų lygi bei darys įtaką bendram visuomenės saugumui“, – sakė AVG atstovas.
 
 
VGTU ir AVG sutarė tobulinti mokslo ir studijų procesą taikant naujausius mokslo pasiekimus ir socialinių partnerių patirtį, diegiant vientisą studijų, nuotolinio mokymo bei nuolatinio specialistų tobulinimo sistemą. Pagal sutartį šalys įsipareigojo vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, organizuoti studentams praktikas bei pažintines ekskursijas į AVG narių organizacijas, bendrai rūpintis jaunų specialistų įdarbinimu, karjeros bei praktikos galimybėmis AVG įmonėse narėse.
 
Asociacija „Apsaugos verslo grupė“ vienija apie 40 Lietuvos asmens, turto bei verslo apsaugos srityje veikiančių įmonių. Pagrindinės asociacijai priklausančių įmonių veiklos kryptys: elektroninių apsaugos sistemų projektavimas ir įrengimas objektuose, centralizuota objektų apsauga bei stebėjimas, turto ir asmenų fizinė apsauga, krovinių palyda, piniginių lėšų ir vertybių gabenimas, mechaninės saugos (durys, seifai, spynos) priemonių įrengimas bei konsultacijos, elektroninių apsaugos sistemų įrengimas automobiliuose, konsultacijos, seminarai saugumo klausimais, profesinio parengimo kursai.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau