Šių metų balandžio 25-26 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete vyko tarptautinė tarpdisciplininė kas dvejus metus organizuojama mokslinė konferencija „Vizualumas 2019: Kūrybinė komunikacija besiformuojančiose konsteliacijose“.
Konferencijos tikslas buvo suburti Lietuvos bei užsienio mokslininkus, praktikus ir kitus vizualinės, tarpkultūrinės ir kūrybinės komunikacijos bei jos efektyvaus taikymo kūrybos visuomenėje ir besiformuojančiose mokslo-verslo-pilietinės visuomenės konsteliacijose klausimais besidominčius asmenis dialogui apie naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus ir sprendžiamas problemas bei dalijimuisi įžvalgomis, gerąja patirtimi, inovacijomis. Tikslas pasiektas – konferencijoje dalyvavo 84 dalyviai, iš kurių net 38 atvyko iš užsienio šalių. Šios šalys – tai JAV, Portugalija, Lenkija, Brunėjaus sultonatas, Jungtinė Karalystė, Albanija, Ukraina, Graikija, Estija, Makedonija, Rusija, Danija, Baltarusija, Čekija, Bosnija ir Hercegovina.
Konferencijos rengėjai kėlė šiuos uždavinius: 1) analizuoti vizualumo ir komunikacijos reiškinius plačioje teorinėje humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų ir tarpdisciplininėje perspektyvoje; 2) analizuoti vizualumo ir komunikacijos reiškinius praktinėje kūrybos visuomenės; kūrybinių ir kultūrinių industrijų, naujųjų medijų ir technologijų, besiformuojančių mokslo-verslo-pilietinės visuomenės konsteliacijų perspektyvoje; 3) teikti inovatyvius vizualinės, tarpkultūrinės ir kūrybinės komunikacijos modelius ir metodus kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms bei besiformuojančioms mokslo-verslo-pilietinės visuomenės konsteliacijoms. Minėti uždaviniai pasiekti net 11 konferencijoje veikusių sekcijų, kuriose vizualumo ir komunikacijos fenomenai analizuoti skirtingais pjūviais ir aspektais įvairiose perspektyvose ir kontekstuose.
Plenarinėje sekcijoje nagrinėtas santykis tarp matymo (angl. – vision), vizualumo (angl. – visuality) ir vaizdinio (angl. – image) fenomenų; santykis tarp vizualumo, kinestetikos reiškinių ir sveikatos komunikacijos; vizualumo samprata ir komunikacija Rytų ir Vakarų civilizacijose bei jų priešstatoje ir dialoge; inovacijų ir vizualumo komunikacija kūrybiniame versle, taip pat vizualumo vaidmuo kuriant socialines inovacijas ir siekiant socialinės inkliuzijos. Sekcijoje, skirtoje “Erasmus+” programos projektui “Cultural Studies in Business” analizuota vizualinė ir tarpkultūrinė komunikacija reklamoje; besiformuojančios (ne)kūrybiškos konsteliacijos kūrybiniame mieste; melagingų žinių vizualizacija ir komunikacija socialiniuose, ekonominiuose ir politiniuose kontekstuose; vizualinių elementų taikymo efektyvumo matavimo metodika elektroninėje prekyboje; kūrybos komunikacija urbanistikos teorijoje ir praktikoje, taip pat tapatybės vizualizacijos keblumai ir kliūtys tarpkultūriniame dialoge. Sekcijoje “Vizualumas ir kūrybiškumas besiformuojančiose konsteliacijose“ analizuota vizualinių įrankių taikymas įtraukiant miesto gyventojus ir svečius į miesto erdvių plėtrą; siurrealaus fotomontažo taikymas kuriant miesto tapatybę; teorijos ir praktikos integracija socialinių inovacijų itaikyme; vizualinė komunikacija kaip įmonės reputacijos atstatymo priemonė žmogaus sukeltų ekologinių katastrofų kontekste. Sekcijoje „Ieškant 25-ojo kadro“, remiantis konkrečiais atvejais, analizuota audiovizualinės ir tarpkultūrinės komunikacijos specifika kino filmuose ir projektuose.
Kitose sekcijose nagrinėta vizualinės komunikacijos teorijos, tyrimai ir praktikos; vizualumo lygmuo inovacijų ir technologijų komunikacijoje; tiesos komunikacijai kylančios grėsmės viziocentrizmo ir ontogenezės kontekste; moralės keliami reikalavimai kūrybiniam talentui; vizualumo ir matomumo (angl. – visibility) santykis medijų rėžimo ir medijų kapitalo kontekstuose; vizualinė komunikacija konvergentiniame ir divergentiniame mąstyme; socialinės ir kultūrinės realybės reprezentacijos populiariuose mados žurnaluose; naujasis vizualumas ir medijos muziejų komunikacijoje; vizualinė komunikacija kaip politinės reklamos elementas; radikalaus “kito” vizualizacija ir retorika Vakarų ir Rytų Europos medijose; prievartos įvaizdžiai ir komunikacija socialinėse medijose; semiotinė konfrontacija tarp vizualinio veganizmo ir vizualinio karnizmo; vizualinės semiotinės analizės taikymas filmų interpretacijai.
Po konferencijos įvyko idėjų mugės formato Skype vaizdo konferencija, kurioje renginio organizatoriai ir dalyviai aptarė tolimesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybes – bendrus mokslo tyrimus ir publikacijas, galimybes teikti paraiškas pagal tarptautines ir nacionalines mokslo, studijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir plėtros programas ir t.t.
Po sėkmingos konferencijos pradėti pirmieji pasiruošimo darbai jau 6-ajai tarptautinei konferencijai „Vizualumas 2021“.
Galerija
