Stojantiesiems

Tarptautinė „VGTU – CalPoly‘2014“ mokykla sugrįžo į VGTU

Liepos 21, 2014
Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai baigia vasaros mokyklos „VGTU – CalPoly‘2014“ kursą. Jį lanko 8 VGTU Statybos fakulteto studentai ir 18 iš Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) universiteto atvykusių  studentų.
Pasak kursų iniciatoriaus CalPoly universiteto profesoriaus Edmundo Saliklio, kursai yra intensyvūs, nes dešimties savaičių darbą reikia atlikti per 6. Profesorius skaito Statybinės mechanikos paskaitas ir veda matematinio skaičiavimo pratybas „Matlab“ programa. Kiekvieną dieną studentai gauna daug namų darbų, kas savaitę laiko po egzaminą. VGTU studentams išlaikyti šių dviejų dalykų egzaminai užtikrins 7 ECTS kreditus, kurie bus įskaityti kaip geodezijos praktika, taip pat – statybinės mechanikos modulis, arba pasirenkamasis inžinerinis modulis. Vasaros mokyklos dalyviai lanko Geodezijos ir kadastro katedros dėstytojo Dariaus Popovo geodezinių matavimų pratybas.

„Kai kas gal pasakytų, jog vasara nėra pats tinkamiausias laikas mokytis, tačiau aš žinau viena: prasidėjus mokslo metams visa studentų grupė galės šiek tiek atsikvėpti: mano dėstomi kursai yra gana sunkūs ir iš studentų reikalauja daug laiko bei pastangų. Jei jaunuoliai juos išeis vasarą, koncentruotai, rudenį  daugiau dėmesio galės skirti kitiems dalykams, bus lengvesni metai“, – pasakojo E. Saliklis.

Tai – jau antrus metus vykstanti tarptautinė vasaros mokykla, kurią organizuoja VGTU ir CalPoly. Mokyklos iniciatorius – prof. E. Saliklis. Jis pasakojo, jog idėja steigti šią mokyklą VGTU kilo iš patriotiškumo, iš noro pristatyti modernią JAV pedagogiką ir siekio bendradarbiauti su VGTU.  Šiuo metu profesorius turi idėją išplėsti bendradarbiavimą tarp universitetų ir per architektūros studijas. Jis tvirtino, kad CalPoly architektūros studijų programa pripažinta geriausia Amerikoje ir lenkia Masačiusetso technologijos institute, Princetono  ir Yale universitetuose siūlomas programas. E. Saliklis tikino, kad šioje srityje bendradarbiauti vertėtų: „dalijimasis patirtimi būtų naudingas ne tik VGTU, bet ir CalPoly universitetui.“

„VGTU-CalPoly‘2014” vasaros mokyklos studentai dalyvauja ir kultūrinėje programoje, kuri atskleidžia Lietuvos istoriją, kultūrą, gamtos paveldą. „Džiaugiuosi, kad studentai ne tik sužino šio krašto istorijos, pamato jo gamtą, bet ir susipažįsta su lietuviais. Tarp devyniolikmečių-dvidešimtmečių užsimezga draugystė –kartu jie rengia namų darbus, eina linksmintis, tampa ne tik kolegomis, bet ir draugais“, – sakė E. Saliklis.

„VGTU-CalPoly‘2014” vasaros mokykla prasidėjo birželio 23 d. ir truks iki rugpjūčio 1-osios. Vasaros mokyklą administruoja Užsienio ryšių direkcija. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau