Stojantiesiems

Tarptautinėje konferencijoje „Business and Management 2026“ – dėmesys konkurencingumo ateičiai globalių pokyčių kontekste

Birželio 1, 2026

Gegužės 14–15 dienomis VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko jau 16-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2026“, subūrusi mokslininkus, verslo atstovus ir įvairių sričių ekspertus diskusijai apie tai, kaip šiandien keičiasi konkurencingumo samprata pasaulinių pokyčių kontekste.

Šių metų konferencijos centrinė tema – pasauliniai pokyčiai ir konkurencingumo ateitis („Global Shifts and the Future of Competitiveness“) – atspindėjo aktualiausias ekonomikos, vadybos, technologijų, tvarumo ir geopolitikos tendencijas, darančias įtaką organizacijų veiklai bei sprendimų priėmimui.

Konferencija vyko hibridiniu formatu ir sulaukė plataus tarptautinio susidomėjimo: joje dalyvavo 291 dalyvis iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Iš jų 206 dalyvavo gyvai, 85 – nuotoliniu būdu. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai ir ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Sakartvelo, Pietų Afrikos Respublikos, Maroko, Italijos, Rumunijos, Turkijos, Portugalijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Renginio metu pristatyti 138 moksliniai pranešimai, nagrinėję ekonomikos, vadybos, finansų, teisės, technologijų, logistikos ir tvarios plėtros klausimus. Tarp pagrindinių konferencijos temų dominavo žaliosios ir skaitmeninės transformacijos procesai, dirbtinio intelekto taikymas versle, duomenimis grįstas sprendimų priėmimas, organizacijų atsparumas, energetikos transformacija bei tvaraus vystymosi sprendimai.

Konferencijos programoje ypatingas dėmesys skirtas tarpdisciplininiam požiūriui į verslo ir viešojo valdymo transformaciją. Diskusijose akcentuota, kad konkurencingumą šiandien lemia ne tik efektyvumas ar technologinis progresas, bet ir organizacijų gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, integruoti tvarumo principus bei stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir politikos.

Atidarymo metu vykusioje panelinėje diskusijoje ekspertai aptarė, kaip technologiniai pokyčiai, dirbtinis intelektas, geopolitinis neapibrėžtumas, energetikos transformacija ir ESG reikalavimai keičia organizacijų vystymąsi visame pasaulyje. Diskusijoje dalyvavo ekspertai iš akademinės bendruomenės, verslo, finansų ir energetikos sektorių, tarp jų – prof. dr. Rudolph Oosthuizen iš Pretorijos universiteto Pietų Afrikoje, VILNIUS TECH doc. dr. Vladislavas Petraškevičius, „Bloomberg L.P.“ atstovas Volodymyr Lukecha, „Green Finance Institute“ ekspertė Nora Marija Laurinaitytė ir „Ignitis Group“ atstovas Eimantas Balta, o diskusiją moderavo VILNIUS TECH dr. Kristina Razminienė.

Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad ateities konkurencingumas vis labiau bus grindžiamas ne pavienėmis investicijomis į technologijas ar tvarumą, o gebėjimu šiuos procesus sistemingai integruoti į organizacijų veiklą ir sprendimų priėmimą.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininko dr. Pauliaus Šūmakario teigimu, šiandien tokio pobūdžio tarptautinės diskusijos tampa ypač svarbios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir verslo bei viešojo sektoriaus organizacijoms.

„Šiandien, kai globalūs ekonominiai, technologiniai, geopolitiniai ir visuomeniniai pokyčiai iš naujo apibrėžia konkurencingumą, ypač svarbu ne tik analizuoti vykstančias transformacijas, bet ir ieškoti sprendimų ateičiai. Tokios konferencijos tampa platformomis, kuriose mokslas, verslas ir viešasis sektorius gali kartu kurti tvaresnes, atsparesnes ir inovacijomis grįstas vystymosi kryptis“, – sako dr. P. Šūmakaris.

Organizatorių teigimu, šių metų konferencija sulaukė itin pozityvių dalyvių vertinimų – dalyviai akcentavo ne tik aktualias temas ir aukštą mokslinį lygį, bet ir stiprų tarptautiškumą, kokybiškas diskusijas bei galimybę užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Dalis užsienio dalyvių konferenciją jau rekomenduoja savo kolegoms ir partneriams kaip vieną aktualiausių regioninių vadybos ir verslo renginių Baltijos šalyse.

Konferencijos sėkmė – tai ne tik turininga programa, bet ir žmonės, kurių profesionalumas, atsakomybė ir įsitraukimas leido jai įvykti. Nuoširdžiai dėkojame mokslinio komiteto pirmininkei prof. dr. Vidai Davidavičienei, organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Marinai Vitkauskaitei-Duoblienei.

Taip pat dėkojame konferencijos sekcijų pirmininkėms: prof. dr. Daivai Jurevičienei, prof. dr. Renatai Korsakienei, prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei, prof. dr. Jurgitai Raudeliūnienei, prof. dr. Ilonai Skačkauskienei, prof. dr. Rimai Tamošiūnienei, prof. dr. Manuelai Tvaronavičienei, doc. dr. Aurelijai Burinskienei, doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei, doc. dr. Viktorijai Skvarciany, dr. Raimondai Bublienei ir dr. Kristinai Matuzevičiūtei-Balčiūnienei.

Nuoširdžiai dėkojame ir konferencijos sekcijų sekretoriams: doc. dr. Živilei Jezerskei, doc. dr. Olgai Lingaitienei, dr. Bahmanui Peyravi, dr. Vilmai Tamulienei, dr. Neringai Vilkaitei-Vaitonei, Vitai Marytei Janušauskienei, Jelenai Borisovai, Ričardui Varno, Linai Juškaitei, Dominykui Linkevičiui, Kseniiai Kizilovai, Mantui Bertuliui, Loretai Kaklauskienei, Vaidai Petrauskaitei-Jocienei, Laurai Hamidovai, Indrei Aglineks ir Julijai Mosinai už jų darbą, atsakomybę ir svarų indėlį.

Taip pat dėkojame visiems dalyviams, pranešėjams ir recenzentams. Be šių žmonių pastangų konferencija nebūtų tokia stipri, sklandi ir prasminga.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas jau pradeda pasirengimą kitų metų konferencijai „Business and Management 2027“, kuri ir toliau sieks telkti tarptautinę akademinę ir verslo bendruomenę diskusijoms apie globalius pokyčius, konkurencingumą ir ateities sprendimus. Norinčius kitais metais būti konferencijos dalimi kviečiame registruotis jau dabar.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau