Stojantiesiems

Tarptautiniame renginyje VGTU dėstytojai dalinosi kūrybinių metodų taikymo mokymo(si) procese patirtimi 

Balandžio 10, 2019

Šiuolaikiniame mokymo(si) kontekste vis daugiau dėmesio skiriame inovatyviems ir kūrybiniams mokymosi metodams ir jų taikymui. Apie kūrybinių mokymosi metodų taikymą studijose ir aukštajame moksle  kovo 26-28 dienomis Suomijoje, Jakobstado mieste, NOVIA taikomųjų mokslų universitete (NOVIA University of Applied Sciences) diskutuoti ir patirtimis dalintis rinkosi įvairių Europos valstybių aukštųjų mokyklų atstovai. Čia vykusioje tarptautinėje savaitėje dalyvavo akademinės bendruomenės atstovai iš 14 aukštųjų mokyklų: iš Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Suomijos, Graikijos, Lenkijos, Ukrainos, Turkijos ir Lietuvos.  

Tarptautinis renginys „Kūrybinių mokymo metodų taikymas kultūros srityje“ yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto  vykdomo projekto  Nordic-Baltic Business Network, finansuojamo  Šiaurės ministrų tarybos (The Nordic Council of Ministers), dalis. Projektas skirtas studentų ir dėstytojų trumpos trukmės mobilumui tarp projekte dalyvaujančių institucijų. Nors patį projektą koordinuoja ir pagrindines veiklas organizuoja Transporto inžinerijos fakulteto, Logistikos ir transporto vadybos katedra (projektą inicijavo ir jo įgyvendinimui vadovauja lektorius Rimvydas Labanauskis), tačiau į veiklas aktyviai  įsitraukia ir kiti universiteto fakultetai. Bendradarbiavimas su NOVIA taikomųjų mokslų universitetu vykdomas nuo 2017 m., kai Suomijoje, Turku mieste, vykusioje tarptautinėje savaitėje lankėsi VGTU dėstytojai iš Transporto inžinerijos fakulteto ir Verslo vadybos fakulteto. O jau šiais metais Jakobstade  vykusioje tarptautinėje savaitėje į projekto veiklas aktyviai jungėsi ir Kūrybinių industrijų fakultetas, kurio atstovės – Pramogų industrijų katedros lektorė Asta Perikienė ir fakulteto prodekanė, Kūrybos komunikacijos katedros lektorė, Angelė Tamulevičiūtė su kitų šalių atstovais diskutavo ir patirtimi dalinosi apie studijose taikomus kūrybinius mokymo(si) metodus.  „2018 m. NOVIA buvo išrinktas kaip labiausiai verslus (entrepreneriškas), sugebėjęs pritraukti daugiausiai lėšų iš privačių fondų ir rėmėjų tarp visų Suomijos taikomųjų mokslų universitetų, todėl mūsų universiteto partnerystė ir akyvus Kūrybinių industrijų ir kitų fakultetų įsitraukimas į ši projektą išties yra labai svarbus ir visapusiškai naudingas“  – sakė  projekto vadovas, Logistikos ir transporto vadybos katedros lektorius Rimvydas Labanauskis. 

Vykusio tarptautinio renginio metu Suomijos NOVIA taikomųjų mokslų universiteto dėstytojas Matas Granfors seminaro  „Naujų metodų kūrimas ir skaitmeninių aplikacijų naudojimas muzikos mokyme“ metu visus dalyvius supažindino su įvairiomis aplikacijomis, kurios gali būti integruojamos į muzikos mokymą. Pristatydamas su JAV universitetu  vykdomą projektą, pasidalino patirtimi, kaip skaitmeninės aplikacijos yra integruojamos į studijų procesą Suomijos aukštojoje mokykloje.  Portfolio metodą pristatė ir jo pritaikymo studijų procese patirtimi dalinosi kita NOVIA taikomųjų mokslų universiteto lektorė Gabriele Alisch, visus tarptautinės savaitės dalyvius pakvietusi išbandyti įvairius kūrybinius metodus bei teatro taikymą mokymo(si) ir studijų procese. „Dalyvavimas projekte suteikia galimybę susitikti tyrėjams iš įvairių šalių bei pasidalyti turima patirtimi. Ypač vertinga yra tai, kad projekto dalyviai atstovauja skirtingas mokslo sritis: bendraujant su skirtingų sričių specialistais išryškėja nauji požiūriai bei galimybės spręsti įvairius klausimus, skatinant tarpsritinių mokslininkų bendradarbiavimą“ – apie dalyvavimą projekte pasakojo Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros lektorė dr. Asta Petrikienė.  Susitikimų metu dalijamasi ne tik pedagogine patirtimi, studijų proceso organizavimo metodika, bet ir ieškoma būdų bei priemonių, padėsiančių spręsti platesnius visuomenei naudingus klausimus. „Ne paslaptis, Suomija visame pasaulyje žinoma kaip ypač kokybiškos švietimo sistemos kūrėja ir puoselėtoja, todėl šiame renginyje dalyvavimą priimu kaip didelę galimybę ir naudą profesiniame lauke. Susitikimas su partneriais ir dalyvavimas šiame projekte jau skatina galvoti apie naujus projektus su Suomijos aukštosiomis mokyklomis, atveriant ir daugiau galimybių studentams ir visai akademinei bendruomenei “ – sakė šiais metais projekto veiklose dalyvavusi Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė Angelė Tamulevičiūtė. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau