Tarptautinio lygio skaitmeninės rinkodaros eksperto Dario Sipos paskaitų ciklas

Balandžio 15 d. vykusioje konferencijoje „Projektų valdymas praktiškai 2026“, kurią organizavo Verslo žinios kartu su Lietuvos projektų vadybos asociacija, dalyvavo gausi VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto bendruomenė. Renginyje fakultetui atstovavo dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė, prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė, Virginija Grybaitė, dr. Kristina Razminienė ir dr. Jurga Vestertė. Pranešimą skaitė fakulteto doktorantė Gabrielė Bitinė. Pranešimas kvietė pažvelgti į projektų valdymą ne tik kaip į procesų ar įrankių rinkinį, bet kaip į dinamišką socialinę sistemą, kurioje svarbiausi tampa žmonės ir jų sąveika. Konferencija subūrė projektų valdymo profesionalus, siekiančius dalintis realia patirtimi, praktiniais įrankiais ir įžvalgomis apie šiuolaikinių projektų iššūkius. Šių metų pagrindinis akcentas – kas iš tiesų lemia sudėtingų projektų sėkmę. Pranešimuose dominavo praktika: vidinių resursų derinimas; sudėtingų komandų valdymas; lyderystė ir suinteresuotų šalių lūkesčių suderinimas; efektyvi komunikacija. Diskusijose akcentuota, kad šiandien vien metodikų nebepakanka – vis svarbesni tampa lyderystės, bendradarbiavimo ir prisitaikymo gebėjimai. Konferencija dar kartą patvirtino: sėkmingas projektų valdymas šiandien remiasi ne tik metodais, bet ir gebėjimu kurti vertę nuolat kintančioje aplinkoje. Daugiau apie renginį: https://akademija.vz.lt/konferencijos/projektu-valdymas-praktiskai/programa/

2026 m. balandžio 14 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto bendruomenės prodekanė dr. Kristina Razminienė dalyvavo Klaipėdos mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) regioniniame eXpo 2026 renginyje, kuris vyko prekybos ir pramogų centre AKROPOLIS. Renginio metu buvo pristatomos jaunųjų Lietuvos Junior Achievement antreprenerių vystomos startuoliškos verslo idėjos. Dr. K. Razminienė renginyje dalyvavo kaip komisijos narė, atstovaudama LiMA kartu su Panama Agency, ir vertino dalyvius „Geriausio marketingo sprendimo“ nominacijoje. Vertinimas buvo grindžiamas šiais kriterijais: kliento pažinimas (aiškiai suprantamas kliento poreikis, problema ir lūkesčiai), produkto ar paslaugos tobulinimas (atsižvelgiant į klientų ir mentorių grįžtamąjį ryšį), kūrybingumas (inovatyvūs ir netradiciniai marketingo sprendimai). „Geriausio marketingo sprendimo“ nominacijos laimėtoja tapo mokomoji mokinių bendrovė „Nenaršiukas“, kuri sukūrė inovatyvią edukacinę programėlę, skirtą 1–8 klasių mokiniams ir mokytojams. Programėlė leidžia žaismingai mokytis ir kartoti lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų bei užsienio kalbų žinias. Ji yra nemokama, vizualiai patraukli ir skatina vaikų smalsumą bei savarankišką mokymąsi. Bendrovė siekia toliau plėtoti savo sprendimą tikėdamasi, kad jų sukurtas produktas bus plačiai pritaikomas mokyklose, namuose, bibliotekose ir kitose švietimo įstaigose.

Ekspertai pastebi, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja, tačiau naujos technologijos greitai keičia žaidimo taisykles, tad nuolatinis tobulėjimas, kaip kasdienė higiena, – būtinas. Tobulinant žinias ir pritaikant jas praktiškai, galima ne tik gerinti finansinę padėtį, užsitikrinti papildomų pajamų, bet ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Finansinės elgsenos stoka Finansų ekspertai nuolat stebi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Kiekvienos amžiaus grupės žmonės susiduria su skirtingais finansų iššūkiais. „Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas pastaraisiais metais nuosekliai gerėja, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad dar turime potencialo stiprinti praktinius finansų valdymo, taupymo, finansinių sprendimų priėmimo įgūdžius. Gyventojai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas, tačiau išlieka iššūkių priimant ilgalaikius finansinius sprendimus ir vertinant rizikas“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vyr. mokslo darbuotoja prof. dr. Indrė Lapinskaitė Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą įvardijo kaip paradoksalų. „Formaliai jis gerėja, tačiau realybėje vis dar išlieka gana paviršutinis. Didžiausia problema, sakyčiau, yra ne žinių, o gebėjimo tas žinias pritaikyti priimant sprendimus trūkumas. Dabar turime daugiau finansinių žinių, bet vis dar nepakankamai finansinės elgsenos. Juk finansinis elgesys priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo psichologinių veiksnių, savikontrolės ar rizikos suvokimo. Todėl vien žinių didinimas automatiškai nesukuria gero finansinio elgesio“, – apie tai, kad reikia ne tik tobulėti, bet ir žinias išbandyti praktiškai, kalbėjo profesorė. [caption id="attachment_112755" align="alignnone" width="300"] Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė[/caption] Remiantis atliktais tyrimais galima matyti, kad finansinio raštingumo lygis yra skirtingas, vertinant gyventojų finansinį išprusimą pagal amžių, išsilavinimą ir pajamas. Jaunesni žmonės dažniau susiduria su praktinių įgūdžių trūkumu, o vyresni – su ribotu sudėtingesnių finansinių produktų supratimu, nepasitikėjimu savo finansiniais sprendimais, naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis iššūkiais. Aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys gyventojai paprastai pasižymi aukštesniu finansinių žinių lygiu. „Didžiausi iššūkiai kyla labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms – žmonėms su negalia, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, bedarbiams, žemesnio išsilavinimo asmenims ir pan. Todėl svarbu, kad šiems gyventojams būtų prieinama pagalba asmeninių finansų planavimo ir valdymo, skolų valdymo klausimais, asmeniui tapus nemokiam ir pan. Be to, gyventojams iššūkių kelia nepakankamas gebėjimas vertinti finansines rizikas, suprasti ilgalaikių įsipareigojimų padarinius ir atpažinti finansinio sukčiavimo formas. Taip pat išlieka poreikis stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, kad jie saugiai naudotųsi šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis“, – nurodė finansų ministras. „Be minėto žinių ir elgsenos atotrūkio, žmonės taip pat dažnai nesielgia finansiškai racionaliai – per greitai priima sprendimus, per daug pasitiki savimi ir remiasi socialinių tinklų turiniu, o ne ramia, išsamia analize. Ypač tai būdinga jaunimui, kuriam visko norisi greitai. Kartu nemaža jaunimo dalis yra patyrusi, ir, manau, vis dar patiria ankstyvojo ugdymo spragų, nes finansinio raštingumo mokyklose lyg ir mokoma, bet dažnai, matyt, labiau teoriškai nei praktiškai“, – kokios kyla didžiausios problemos, susijusios su finansiniu raštingumu, įvardijo dr. I. Lapinskaitė. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė pažymėjo, kad norint pasiekti proveržį ir tikrai padidinti gyventojų finansinį raštingumą, būtina keisti požiūrį ir vis dažniau turimas žinias taikyti ne tik teorijoje. „Tai įgūdis, formuojamas praktiškai, todėl būtinas ankstyvas ir nuoseklus ugdymas mokyklose, integruojant realias situacijas, simuliacijas, mokantis priimti sprendimus ir analizuoti savo klaidas. Praktinės iniciatyvos čia atlieka labai svarbų vaidmenį, jos ne tik didina domėjimąsi finansais, bet ir padeda spręsti pagrindinę problemą – žinių pritaikymą. Tikrai džiugu, kad Lietuvoje daugėja tokių iniciatyvų. Štai balandžio 14 d. minima nacionalinė finansinio raštingumo diena, bankai kuria taupymo ir investavimo programas jaunimui, aktyviai veikia ir Lietuvos bankas su edukacinėmis iniciatyvomis. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra jau aštuntą kartą inicijavo finansinio raštingumo olimpiadą, kuri subūrė daugiau nei 1,7 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos. Tokios iniciatyvos ugdo ne finansinį žodyną, o finansinį mąstymą“, – dr. I. Lapinskaitė skatino žmones veikti, išbandyti realiai įvairias strategijas ir taip gerinti savo finansinę situaciją. K. Vaitiekūnas pridūrė, kad finansinis raštingumas svarbus ne tik gyventojams, bet ir verslams. Štai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms kyla daug iššūkių, susijusių su jų veiklos ir plėtros finansavimu. „Dažnai SVV įmonėms nepakanka pradinio kapitalo, finansinių išteklių, o neretai – ir žinių bei verslo vykdymo gebėjimų. Tai rodo, kad finansinio raštingumo stoka turi įtakos mažesniam SVV finansavimo prieinamumui“, – nurodė finansų ministras. Kodėl svarbu tobulėti? Finansų ekspertai neslepia, kad šiuolaikinės technologijos sparčiai keičiasi, atsiveria naujų investavimo galimybių, tačiau kartu didėja ir rizika patirti nuostolių, o tai gali kelti nepasitikėjimą ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tačiau nuolatinis žinių atnaujinimas leidžia mažinti stresą ir valdyti galimas finansines rizikas. „Finansinis raštingumas yra būtinas, kad gyventojai galėtų užtikrintai priimti tinkamus finansinius sprendimus įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Šie įgūdžiai skatina gyventojus planuoti savo finansus ir taupyti ateičiai, taip išvengiant pernelyg didelio įsiskolinimo, ugdo gyventojų atsparumą ekonominiam smurtui, finansiniam sukčiavimui, padeda formuoti geresnį mažmeninių investuotojų supratimą apie finansinius produktus“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas. Pasak ministro, svarbu tai, kad inovacijos, globalizacija, demografiniai procesai keičia visuomenę ir reikalauja nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus daugelyje sričių, tarp jų ir finansų, todėl gyventojams ir verslui kyla vis daugiau iššūkių prisitaikant prie finansinių pokyčių, kurie reikalauja nemenkų finansinio raštingumo gebėjimų, o jų neturėjimas prisideda prie socialinės atskirties. „Finansinio raštingumo politika gali padėti įveikti šias problemas užtikrinant asmens ir visos visuomenės gerovę, jos darnų vystymąsi. Didesnis finansinis raštingumas siejamas su stipresne asmenine finansine gerove. EBPO atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad suaugusieji, pasiekę minimalų tikslinį finansinio raštingumo lygį, turi žymiai aukštesnį finansinės gerovės ir finansinio atsparumo lygį“, – tęsė pašnekovas. Finansinis švietimas turi pasiekti visas grupes Siekiant gerinti gyventojų finansinius įgūdžius, Finansų ministerija kartu su partneriais įgyvendina 2024–2028 m. visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą. Jame numatytos kompleksinės priemonės, padėsiančios stiprinti gyventojų finansines žinias ir atsparumą finansinėms rizikoms. Plane daug dėmesio skiriama finansinio sukčiavimo prevencijai, skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, mokymo turinio atnaujinimui ir informavimo kampanijoms. Šiame plane išskirtos trys jautriausios visuomenės grupės, susiduriančios su finansinio raštingumo spragomis: vaikai ir jaunimas (6–23 m.), suaugusieji (nuo 24 m.) ir SVV. „Atsižvelgiant į jų poreikius, nustatyti penkerių metų prioritetai ir konkretūs veiksmai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ir verslumui stiprinti, suaugusiųjų finansiniams įgūdžiams gerinti, planavimui, taupymui skatinti, atsparumo sukčiavimui ir mažmeninių investuotojų supratimui didinti bei SVV vadovų finansinėms kompetencijoms tobulinti. „Veiksmų plane numatytos priemonės, skirtos visoms pagrindinėms visuomenės grupėms, tačiau prioritetas teikiamas toms, kurioms finansinio raštingumo stiprinimas yra ypač svarbus. Tai – jaunimas, pradedantis savarankišką finansinį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonės ir pažeidžiamos grupės, kurioms kyla didesnė finansinio sukčiavimo rizika. Be to, dėmesys skiriamas smulkiajam verslui, kuriam svarbu atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir užsitikrinti geresnę prieigą prie finansavimo pagerinus savo finansinio raštingumo įgūdžius. Tikslas – kad finansinio švietimo plane numatytos priemonės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie tvaresnių finansinių sprendimų visoje visuomenėje“, – prioritetus išskyrė finansų ministras K. Vaitiekūnas. Orginalus šaltinis: Kauno diena.lt

Balandžio 16 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) surengs vieną didžiausių karjeros renginių Lietuvoje – GRAVITY. Jau 22-ąjį kartą vyksianti nemokama kontaktų mugė ir konferencija šiemet sutelks apie 100 pažangiausių šalies bei tarptautinių įmonių ir tikisi sulaukti daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Erdvė gyvam dialogui ir karjeros sprendimams GRAVITY koncepcija simbolizuoja mokslo talentų, lyderiaujančių verslų ir modernių organizacijų tarpusavio trauką. Renginio tikslas – sukurti platformą, kurioje studentai ir moksleiviai galėtų užmegzti tiesioginį ryšį su potencialiais darbdaviais, o įmonės – pristatyti savo inovacijas ir ieškoti būsimų specialistų. Šių metų tema – socialiniai ryšiai. VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro direktorės doc. dr. Milenos Seržantės teigimu, tiesioginis dialogas su darbdaviais dar studijų metais yra kritiškai svarbus studentų profesinei orientacijai ir leidžia priimti tikslingesnius sprendimus. „Karjeros dienos kuria erdvę, kurioje studentai gali ne tik pristatyti save ir patikrinti, kaip jų kompetencijos patenkina konkrečių sektorių ir organizacijų poreikius, bet ir atrasti praktikos ar darbo pasiūlymus. Dėstytojams tai – proga geriau suprasti rinkos poreikius ir tendencijas, o darbdaviams – susipažinti su jaunaisiais talentais“, – dalijasi doc. dr. M. Seržantė. Šiemet renginyje tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. lankytojų. Augantis dalyvių skaičius – vienas iš didžiausių iššūkių, tačiau sąmoningai siekiama, kad GRAVITY ir toliau vyktų universitete, išlaikant akademinę dvasią, saugumą ir kokybišką srautų valdymą, pabrėžia ji. „Nuo pirmojo renginio GRAVITY nuosekliai augo tiek mastu, tiek turiniu ir jo įvairove. Ji iš tradicinės mugės evoliucionavo į kompleksinę platformą, kurioje užsimezga gyvas dialogas tarp universiteto ir verslo, siūlančio realius karjeros sprendimus. Tai dažnai tampa pirmuoju žingsniu į sėkmingą karjerą, todėl šį renginį verta aplankyti visiems, besidomintiems ateities profesijomis ir talentų ugdymu“, – sako ekspertė. Programoje – verslo lyderių įžvalgos Renginio metu veiks ne tik įmonių ir organizacijų ekspozicijos, bet ir lauks intensyvi programa – aktualūs teminiai pranešimai, diskusijos, konsultacijos bei praktinės veiklos studentams. Pranešimų ir diskusijų programos temos apims platų spektrą: nuo kontaktų ir ryšių įtakos karjeros varikliui iki energetikos ateities. Pranešimus skaitys „LTG grupės“ žmogiškųjų išteklių vadovė Brigita Valenčienė, „EPSO-G“ strategijos vadovas Paulius Butkus, Vilniaus miesto savivaldybės organizacijos vystymo grupės projektų vadovės Inga Alimovienė ir Rasa Vėgelė, „CyberCare“ atstovė Simona Majauskaitė ir „Ignitis grupės“ edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė. Specialioje diskusijoje „Nuo pirmo kontakto iki karjeros šuolio: kas veikia šiandien?“ patirtimi dalinsis „Light Conversion“, „Citco“ ir „VMG Technics“ atstovai, aptardami šiuolaikinius darbuotojų atrankos procesus ir lūkesčius talentams. Kadangi daugiau nei 20 proc. universiteto studentų yra iš užsienio, renginys orientuotas ir į globalią darbo rinką – dalis pranešimų bei diskusijų vyks anglų kalba, bus galima aplankyti tarptautinių įmonių stendus. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad GRAVITY išlieka atvira ir saugi platforma visiems, besidomintiems ateities profesijomis – nuo studentų, moksleivių, kurie renginio metu taip pat galės iš arčiau susipažinti su studijų galimybėmis ir akademine aplinka, ir visiems kitiems, ieškantiems naujų karjeros galimybių. Generaliniai renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, „LTG grupė“, „EPSO-G“. Karjeros diena GRAVITY vyks balandžio 16 d., nuo 11 iki 16 val., VILNIUS TECH Centriniuose rūmuose (S1, Saulėtekio al. 11, Vilnius). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos galite rasti čia.