Stojantiesiems

Tarptautinis Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas CoBaL10

Spalio 23, 2015
2015 m. spalio 12–13 dienomis Rygoje, Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje, vyko tarptautinis 10-asis Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „The 10th Congress of Baltic Librarian” (CoBaL10), kurį šiemet organizavo Latvijos bibliotekininkų draugija. Kongreso atidaryme dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos bibliotekų atstovai: Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilks, Estijos nacionalinės bibliotekos direktorius Janne Andresoo, Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Estijos bibliotekininkų asociacijos prezidentė Katre Riisalu, Lietuvos bibliotekininkų asociacijos prezidentė Alma Jackūnienė bei Latvijos bibliotekininkų asociacijos prezidentė Kristine Paberza.
 
Pirmąją kongreso dieną surengtos 3 teminės sesijos: bibliotekų vaidmuo besikeičiančioje visuomenėje, skaitymo skatinimas ir plėtra, kūrybiškumas ir komunikacijos plėtra bibliotekose. Šių sesijų metu aptarta technologijų įtaka bibliotekų teikiamoms paslaugoms bei technologinių pokyčių rekomendacijos, naujausi projektai, e. mokymų būdai, inovatyvūs skaitymo skatinimo būdai ir kt. 
 
VGTU atstovavo bibliotekos Mokymų ir informacijos sklaidos skyriaus darbuotojos Asta Katinaitė-Griežienė ir Justina Semėnaitė. Trečiosios sesijos metu Asta Katinaitė-Griežienė skaitė pranešimą tema „How to Find in Library „Green Book“ which is Really „Yellow“. Šio pranešimo metu buvo pristatyta bibliotekos e. paslauga Informacijos tiltas: Biblioteka-Universitetas-Studentas (BUS), kurios tikslas – suvienyti tris universiteto grandis ir užtikrinti efektyvų informacijos išteklių prieinamumą elektroninėje erdvėje. Daugiau apie projektą  rasite >>>
 
Antrąją kongreso dieną „Idėjų mugėje“ buvo pristatomi Latvijos, Estijos ir Lietuvos bibliotekų organizuojami projektai, dalinamasi profesine patirtimi, o grupinių diskusijų metu buvo analizuojami technologiniai pokyčiai bei jų praktinis panaudojimas bibliotekose.
 
Kongreso kulminacija tapo Baltijos šalių ir Ukrainos (Iryna Shevchenko, Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidentė) bibliotekininkų asociacijų bendradarbiavimo memorandumo pasirašymas.
 
Renginio nuotraukų albumas: Facebook, Flickr

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau