Technologijų įtaka lyderystei: kokie pokyčiai laukia vadovų?

Gegužės 28, 2024
Skaitmeniniame amžiuje lyderystė išgyvena gilias transformacijas. Kaip niekad spartus technologijų tobulėjimas, lemiantis darbo aplinkos pokyčius, ir kintantys lūkesčiai kuria poreikį naujiems lyderystės įgūdžiams. Apie tai, ką reiškia būti lyderiu ir vesti organizaciją nauju keliu, kuris grįstas orientacija į technologijas, o kartu – ir į žmones, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė. 
 
Pasak Vadybos katedros docentės dr. Jolantos Nalivaikės, gana ilgai vyravo nuomonė, kad esminiai sėkmingos įmonės bruožai, už kuriuos yra giriami vadovai-lyderiai, yra dėmesys pelnui, verslo rezultatai, valdžios ir kontrolės įgyvendinimas bei konkurencingumas. Vis tik šis požiūris gerokai pasikeitė, ilgainiui kinta ir lyderystės bruožai bei įgūdžiai. 
 
„Sėkmingi vadovai – lyderiai – turi ugdytis unikalių gebėjimų rinkinį, kuriame dera laikui nepavaldūs lyderystės principai ir jų adaptacija skaitmeninėje eroje. Kuo labiau skaitmenizuojami organizacijų procesai, tuo daugiau reikia unikalių žmogiškųjų lyderystės kompetencijų, kurios padeda vesti organizacijas į priekį“, – sako VILNIUS TECH mokslininkė.
 
Vien generuoti patrauklią grąžą investuotojams – jau nebeužtenka
 
Verslo vadybos fakulteto prodekanė taip pat pastebi, kad anksčiau įmonės dėmesį fokusavo į pelno maksimizavimą akcininkams. Nors tai vis dar būtina – organizacijos nepritrauks kapitalo, jei negalės generuoti patrauklių grąžų investuotojams – to jau nebeužtenka. 
„Šiandien organizacijos turi generuoti savo indėlį į aplinką. Tam, kad įmonės sėkmingai įgyvendintų šį pokytį, lyderiai turi evoliucionuoti iš vadovų, siekiančių palaipsninio tobulėjimo, į vizionierius, turinčius drąsos formuoti rezonansinius tikslus. Jie turi drąsiai įsivaizduoti ir siekti ateities, numatydami pagrindinius sėkmės ingredientus, kurie padėtų įveikti kelią nuo vidutiniško pasirodymo iki aukščiausio kvintilio sėkmės. 
 
Iš lyderystės perspektyvos tai reikalautų tam tikrų komponentų sąjungos, pavyzdžiui, žmonių suvienijimo dėl aiškaus ir bendro tikslo bei jo siekimo. Tai galima padaryti apibrėžiant vertę, kurią reikia sukurti visoms suinteresuotoms pusėms, matuojant pagrindinius operacinius ir finansinius rodiklius bei teigiamą indėlį į platesnę visuomenę ir aplinką“, – sako doc. dr. Jolanta Nalivaikė. 
 
Šiais laikais tradicinė lyderystė „iš viršaus žemyn“ evoliucionuoja į labiau paskirstytą modelį, kuris kartu padeda įgyvendinti žmogiškųjų išteklių tvarumo (angl. Human Resource Sustainability) koncepciją. Ši koncepcija apima ilgalaikį darbuotojų gerovės, įsitraukimo ir efektyvumo palaikymą, atsižvelgiant ir į organizacijos bei visuomenės poreikius. Taip siekiama subalansuoti ekonominius, socialinius bei aplinkosaugos aspektus ir užtikrinti ilgalaikį darbuotojų gebėjimą prisidėti prie organizacijos sėkmės.
 
Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, naujausi Deloitte tyrimai rodo, kad dauguma lyderių pasitiki savo gebėjimu gerinti organizacijoje dirbančių žmonių įgūdžius ir sugebėjimus, matuoti jų įsitraukimą ir pasiekti išsikeltus ESG (liet. aplinkosaugos, socialinius ir valdymo) tikslus. 
To paties tyrimo rezultatai atskleidė, kad lyderiai gali pervertinti savo pažangą ir pasikliauti pasenusiomis priemonėmis, o net trečdalis vadovų vis dar valdo savo funkcijas nepriklausomai, bendradarbiaudami tik atsitiktinai ad-hoc iniciatyvose ir partnerystėse. Siekiant organizacijų žmogiškųjų išteklių ir verslo rezultatų, lyderiai turėtų pereiti prie labiau integruotos, tarpdisciplininės lyderystės, keisti mąstyseną, o tai reikalautų naujų lyderystės atskaitomybės matų visoje organizacijoje. J. Nalivaikė įsitikinusi  – sėkmingi lyderiai turėtų ne tik priimti naujus darbo būdus, bet ir rodyti pavyzdį likusiai organizacijos daliai.
 
Nauji vadybos modeliai keičia vadovų lyderystę
 
„Pažangios organizacijos kuria naujus darbo metodus, kurie yra grįsti bendradarbiavimo tinklais, sudarytais iš savarankiškų komandų, veikiančių sparčiais ciklais ir sutelkiančių dėmesį į vertės kūrimą suinteresuotoms pusėms. Tuo pačiu besikeičiančios organizacijų kultūros leidžia sukurti atviresnius, bendradarbiavimu grįstus ir prie nuolatinių pokyčių prisitaikančius darbo būdus. Pavyzdžiui, technologijų milžinė Microsoft, kurdama strategiją, telkiančią dėmesį į didesnės vertės sukūrimą suinteresuotoms pusėms, diegia naują organizacinį požiūrį, įgalinantį atvirumą, lankstumą ir prisitaikymą. Naujas vadybos modelis leis siekti tvaraus ir įtraukaus verslo augimo. 
 
Perėjimas prie naujo vadybos modelio kartu keičia ir vadovų lyderystę. Vyksta perėjimas iš individualių lyderių eros – į lyderių tinklų erą, kuri padeda orientuoti organizaciją ir senas hierarchinis lyderystės modelis vis labiau laikomas kliūtimi, tenkinant sudėtingus reikalavimus, su kuriais susiduria šiandieninės organizacijos“, – sako doc. dr.  J. Nalivaikė. 
 
Lyderystės transformacijos skaitmeniniame amžiuje yra neišvengiamos ir esminės, siekiant ilgalaikio organizacijų tvarumo ir sėkmės. Dabartinės technologinės ir socialinės permainos reikalauja, kad lyderiai įgytų ne tik techninių žinių, bet ir žmogiškųjų gebėjimų, leidžiančių sukurti įtraukią ir motyvuojančią darbo aplinką. Naujasis vadybos modelis, orientuotas į bendradarbiavimą ir vertės kūrimą visoms suinteresuotoms pusėms, padeda organizacijoms prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos ir užtikrinti ilgalaikį darbuotojų įsitraukimą bei efektyvumą. 
„Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, lyderiai turi tapti ne tik strategais, bet ir vizionieriais – kūrėjais, gebančiais kurti tvarią ir įtraukią organizacijų kultūrą, kuri yra pagrįsta tiek technologiniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais. Tik integruodami naujausias technologijas su stipriomis lyderystės vertybėmis, organizacijos galės sėkmingai veikti ir augti nuolat kintančiame šiandienos pasaulyje“, – sako Vadybos katedros docentė dr. Jolanta Nalivaikė. 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau