„The New York Times“ paskelbė 100 geriausių XXI amžiaus knygų sąrašą

Liepos 22, 2024
Liepos mėnesį „The New York Times“ paskelbė 100 geriausių XXI amžiaus knygų sąrašą – 503 žinomi rašytojai ir redakcijos žurnalistai atrinko tiek grožinės, tiek negrožinės literatūros kūrinius, kurie sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje. Visą knygų sąrašą rasite čia 

Šis sąrašas yra nepamainomas šaltinis visiems literatūros mylėtojams, ieškantiems įdomių ir įkvepiančių knygų, kurios praturtins skaitymo patirtis.

Nemaža dalis knygų yra išleista ir lietuvių kalba, todėl siūlome susipažinti su knygomis, kurias rasite VILNIUS TECH Bibliotekoje:

   
Nuostabioji draugė / Elena Ferrante

„Nuostabioji draugė“ – tai pirmoji Elenos Ferrante Neapolietiškos sagos dalis, kurią iš italų kalbos vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio. Ši knyga pasakoja apie dviejų mergaičių, Elenos ir Lilos, draugystę, prasidėjusią pokario Neapolyje. Knyga išsiskiria ne tik įdomia istorija, bet ir giliu socialiniu bei psichologiniu veikėjų portretu. Ferrante meistriškai vaizduoja gyvenimo sudėtingumą ir emocinius išgyvenimus, paverčiant juos universaliu pasakojimu apie draugystę, meilę ir išdavystę. „Nuostabioji draugė“ sulaukė didelio pripažinimo visame pasaulyje ir tapo šiuolaikinės literatūros klasika.

 

„Pataisos“ – tai garsusis Jonathano Franzeno romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Danguolė Žalytė. Ši knyga pasakoja apie Lambertų šeimą, susidūrusią su įvairiais gyvenimo iššūkiais ir konfliktais. Franzeno meistriškai atskleidžiami šeimos santykiai ir asmeninės tragedijos, perteikiant šiuolaikinės Amerikos visuomenės problemas ir nuolatinį siekį ištaisyti praeities klaidas. „Pataisos“ pelnė daugybę literatūros apdovanojimų ir tapo šiuolaikinės literatūros klasika, priversdama skaitytojus susimąstyti apie savo pačių gyvenimą ir šeimą.
„Austerlicas“ – tai įspūdingas W.G. Sebaldo romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Rūta Jonynaitė. Knyga pasakoja apie Jacquesą Austerlicą, architektūros istoriką, kuris po daugelio metų pradeda tyrinėti savo vaikystę ir prarastą tapatybę. Karo metu iš Belgijos į Jungtinę Karalystę evakuotas kaip vaikas, Austerlicas palaipsniui atskleidžia savo praeities paslaptis. Sebaldo kūrinys išsiskiria poetiniu stiliumi, giliais filosofiniais pamąstymais ir melancholiška nuotaika, kuria perteikia prarastos istorijos ir atminties temą. „Austerlicas“ pelnė kritikų pripažinimą visame pasaulyje ir laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių.
„Pačinko“ – tai epinis Min Jin Lee romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Knyga pasakoja apie keturias kartas korėjiečių šeimos, gyvenančios Japonijoje XX amžiuje. Per sudėtingus laikotarpius, nuo Japonijos kolonizacijos iki pokario laikotarpio, šeimos nariai susiduria su sunkumais, diskriminacija ir iššūkiais, siekdami išsaugoti savo tapatybę ir vertybes. Lee meistriškai atskleidžia asmeninių ir istorinių įvykių sąveiką, suteikdama gilią įžvalgą apie imigrantų gyvenimą. „Pačinko“ pelnė tarptautinį pripažinimą dėl savo jautraus pasakojimo ir nuostabiai sukurtų veikėjų, tapdamas šiuolaikinės literatūros šedevru.
„Atonement“ – tai garsus Ian McEwan romanas, kuris sulaukė didelio pripažinimo tiek tarp skaitytojų, tiek tarp literatūros kritikų. Knyga pasakoja apie Briony Tallis, jauną mergaitę, kuri padaro lemtingą klaidą, apkaltindama netinkamą žmogų dėl nusikaltimo. Ši klaida pakeičia kelių žmonių gyvenimus ir kelia klausimus apie kaltę, atleidimą ir atpirkimą.

McEwan meistriškai kuria istoriją, susijungiančią iš kelių pasakojimo perspektyvų ir laiko periodų, pradedant nuo Antrojo pasaulinio karo iki šiuolaikinio laikotarpio. „Atonement“ išsiskiria gilia psichologine veikėjų analize, subtiliais moraliniais klausimais ir emociškai įtaigiu pasakojimu. Romanas buvo adaptuotas į sėkmingą filmą, kuris dar labiau išpopuliarino šį literatūros kūrinį.

 
„Pokaris: Europos istorija nuo 1945 metų“ – tai išsamus Tony Judt istorinis veikalas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Jurga Grunskienė ir kiti vertėjai. Šioje knygoje autorius nagrinėja pokario Europos politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius nuo 1945 metų iki dabarties. Judt detaliai aprašo, kaip žemynas atsitiesė po Antrojo pasaulinio karo, susidūrė su Šaltojo karo iššūkiais, patyrė Sovietų Sąjungos žlugimą ir Europos Sąjungos plėtrą.

Knyga išsiskiria savo gilumu, kruopščiai pateiktais faktais ir įžvalgomis, kurios padeda geriau suprasti sudėtingą Europos istoriją bei jos įtaką dabartiniam pasauliui. „Pokaris“ yra esminis šaltinis visiems, besidomintiems šiuolaikine Europos istorija ir tarptautiniais santykiais.

„Dagilis“ – tai įspūdingas Donna Tartt romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Andrius Patiomkinas. Ši knyga pasakoja apie Theodore'ą Deckerį, paauglį, kuris išgyvena tragediją, kai jo motina žūsta teroristų išpuolyje Metropolitan muziejuje. Po šio įvykio Theodore'as, apsvaigęs ir priblokštas, pasisavina vertingą paveikslą – „Dagilį“, kuris tampa jo gyvenimo simboliu ir našta.

Romane tyrinėjamos praradimo, kaltės ir išgelbėjimo temos, derinant detektyvo elementus su gilia psichologine analize. Tartt meistriškai kuria sudėtingus veikėjus ir įtraukiančią, jaudinančią istoriją, kurią papildo puiki kalba ir įtaigi atmosfera. „Dagilis“ pelnė Pulitzerio premiją už grožinę literatūrą ir tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinant Donna Tartt kaip vieną iš šiuolaikinės literatūros žvaigždžių.

„Vegetarė“ – tai unikalus Han Kang romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. Ši knyga pasakoja apie Yeong-hye, moterį, kuri staiga ir be aiškios priežasties atsisako valgyti mėsą, taip sukeldama šoką ir sumaištį savo šeimoje. Jos sprendimas virsta tikru šoko terapijos ir psichologinio tyrimo objektu, atskleidžiančiu šeimos paslaptis ir gilias emocines problemas.

Romanas yra padalintas į tris perspektyvas: Yeong-hye vyro, jos sesers ir sesers vyro, kiekvienas iš jų suteikia skirtingą požiūrį į Yeong-hye elgesį ir jo pasekmes. Han Kang meistriškai nagrinėja temas apie kūną, tapatybę ir individą, susiduriantį su socialinėmis ir šeimos normomis. „Vegetarė“ pelnė tarptautinį pripažinimą, įskaitant Man Booker Prize užsienio literatūros kategorijoje, ir tapo vienu iš šiuolaikinės korėjiečių literatūros šedevrų.

„Olivija Kiteridž“ – tai įsimintinas Elizabeth Strout romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Aistė Kvedaraitė. Knyga sudaryta iš tarpusavyje susijusių novelių, kurios kartu sudaro išsamų ir jaudinantį pagrindinės veikėjos Olivijos Kiteridž, pensininkės mokytojos, gyvenimo paveikslą. Šios istorijos apima įvairius jos gyvenimo etapus ir nušviečia jos sudėtingus santykius su šeima, draugais ir bendruomene.

Strout meistriškai perteikia kasdienio gyvenimo niuansus ir subtiliai nagrinėja temas apie senėjimą, meilę, praradimus ir žmogiškąją prigimtį. Olivijos charakteris išsiskiria savo sudėtingumu, nuoširdumu ir giliu žmogiškumu, kuris paliečia kiekvieną skaitytoją. „Olivija Kiteridž“ pelnė Pulitzerio premiją ir tapo tarptautiniu bestseleriu, įtvirtinant Elizabeth Strout kaip vieną reikšmingiausių šiuolaikinių Amerikos rašytojų.

„Uraganų sezonas“ – tai galingas Fernandos Melchor romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Eglė Naujokaitytė. Knyga pasakoja apie nedidelį Meksikos kaimelį, kurio gyventojai susiduria su smurtu, prietarais ir tragedijomis. Pasakojimo centre – raganos nužudymas, kuris sukrečia bendruomenę ir atskleidžia giliai įsišaknijusią neviltį bei žiaurumą.

Melchor stilius pasižymi intensyviu ir ekspresyviu pasakojimu, kuriame meistriškai derinami įvairūs balsai ir perspektyvos. Autorė atskleidžia socialines ir ekonomines problemas, paveikiančias veikėjus, sukurdama gilią ir emociškai stiprią istoriją. „Uraganų sezonas“ pelnė tarptautinį pripažinimą už literatūrinį meistriškumą bei drąsių temų nagrinėjimą ir taip ši knyga tapo išskirtiniu šiuolaikinės literatūros kūriniu.

„Bel Canto“ – tai žymusis Ann Patchett romanas, kurį į lietuvių kalbą išvertė Janina Masaitienė. Ši knyga pasakoja apie aukšto rango tarptautinę delegaciją, įkaitų paėmimą ir netikėtą meilę, prasidėjusią išgalvotoje Pietų Amerikos šalyje. Visa tai įvyksta prestižinio renginio metu, kai pasaulinio garso operos dainininkė Roxane Coss užgniaužia kvapą savo balsu, bet tuomet grupė teroristų įsiveržia ir paima visus svečius įkaitais.

„Bel Canto“ meistriškai tyrinėja žmonių tarpusavio ryšius, kultūrinį susidūrimą ir bendrystę ekstremaliose situacijose. Patchett subtiliai atskleidžia savo veikėjų emocijas, motyvus ir tarpusavio sąveikas, kurdama intensyvią ir jautrią istoriją, kurioje muzikos galia tampa vienijančiu elementu. Šis romanas pelnė daugybę apdovanojimų ir tarptautinį pripažinimą, įtraukdamas skaitytojus į jaudinančią ir įsimintiną pasakojimą.

Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką
Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.

O gal jau skaitėte šias knygas? Pasidalinkite savo įžvalgomis VILNIUS TECH SKAITO projekte >>>
VILNIUS TECH bendruomenės interviu ir rekomenduojamas knygas rasite čia >>> 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau