Susipažinkite su Tomu Dauskurdu, „Sweco Lietuva“ pastatų tvarumo vertinimo sistemų specialistu ir inžinieriumi, kuris šiuo metu gyvena naujų paslaugų pristatymu Lietuvoje ir rūpinasi, kad pastatai kurtų tvarią ateitį ir pridedamąją vertę visuomenei.
Kaip atėjai į inžinerijos sritį?
Į inžinerijos sritį baigęs mokyklą pasukau dėl labai paprastų praktinių sumetimų – man gerai sekėsi matematika ir fizika. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigiau Pastatų energetikos bakalauro studijas, o vėliau žinias gilinau Energijos inžinerijos ir planavimo magistro programoje.
Šioje srityje likau todėl, kad greitai supratau, jog vien gerai skaičiuoti čia nepakanka. Vos pradėjęs dirbti su pirmaisiais projektais pamačiau, kad be gerų tiksliųjų mokslų žinių čia nuolat reikia ir kūrybingų, o kartais – net ir išradingų sprendimų.
Kas tave darbe labiausiai žavi?
Kiekvienas objektas pareikalauja vis kitokio sprendimo, jo paieška yra sunkiausia, bet tuo pačiu – ir labiausiai intriguojanti mano darbo dalis. Inžinerinis darbas mane žavi tuo, kad nuo mano pozicijos ir sprendimų labai didele dalimi priklauso, koks pastatas galiausiai turės būti, kaip jis turės funkcionuoti. Savo darbe atrandu dvigubą prasmę: mano sprendimai klientams leidžia sutaupyti nemažai pinigų, be to, energetiškai efektyvūs pastatai yra draugiški aplinkai.
Kada prisijungei prie „Sweco Lietuvos“ ir už ką tu atsakingas įmonėje?
Prie „Sweco Lietuvos“ komandos prisijungiau prieš pusantrų metų, jau turėdamas nemažai profesinės patirties. Čia esu atsakingas už pastatų energinį naudingumą. Paprastai kalbant, atsižvelgdamas į kliento poreikius, sprendžiu, kokios turėtų būti pastato inžinerinės sistemos bei jų parametrai, nustatau reikalavimus pastato išorinėms atitvaroms ir užtikrinu jų atitiktį reikiamai energinei naudingumo klasei. Neretai mano sprendimai klientams padeda sutaupyti tūkstančius ar net šimtus tūkstančių investicijų.
Šiuo metu „Sweco Lietuva“ kartu su partneriais pradeda kurti naujas – tvarumo vertinimo – paslaugas klientams. Todėl dar viena svarbi mano darbo dalis – pastato dinaminis energinis modeliavimas, kurio metu būsimo pastato veikimas modeliuojamas valandos ar net minutės žingsniu ir stebima, kokie procesai vyksta pastato inžinerinėse sistemose, kiek pastatas vartoja energijos, kaip jame jaučiasi žmonės ir pan.
Su kokiais projektais šiuo metu dirbi?
Šiuo metu tenka susidurti su beveik visais „Sweco Lietuvos“ projektuojamais pastatais. Atlieku tiek projektinių pasiūlymų vertinimą, tiek galutinį pastato sertifikavimą. Viename iš projektų atlieku dinaminio modeliavimo studijas, kurių reikia pastatui siekiant tarptautinio tvarumo standarto BREEAM.
SWECO grupė šiais metais užsibrėžė tikslą, kad iki 2040 metų taps CO2 neutrali – savo veikloje neišskirs šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pastaruosius kelis mėnesius dirbu ties techninių sprendimų paieška, kaip šį siekį įgyvendinti „Sweco Lietuvoje“.
Na ir naujausias mano projektas, kurį siūlysime užsakovams, – pastato insoliacijos skaičiavimai panaudojant pastato 3D modelį būsimoje vietovėje.
Kodėl pastatų tvarumo įvertinimas tampa vis aktualesnis?
Prieš 10 metų pastato tvarumo įvertinimas Lietuvoje dar buvo savotiška egzotika, o dabar tai tampa visuotinai pripažįstamu standartu. Jį atpažįsta tiek investuotojai, tiek būsimo pastato naudotojai. Pastato tvarumas – plati sąvoka, kuri sujungia visus pagrindinius pastato aspektus. Tvarumo vertinimo sistemų pasaulyje yra nemažai ir kiekviena jų atsižvelgia į vis kitus vertinimo kriterijus, tačiau visų jų pagrindinė užduotis – skatinti pastatus projektuoti ir statyti pritaikant kuo daugiau inovatyvių ir apgalvotų sprendimų.
Kokia nauda yra atlikti pastatų tvarumo įvertinimą?
Įvardinčiau dvi. Pirmoji skirta pastatų naudotojams. Tvariame pastate bus maloniau ir sveikiau dirbti, jį bus galima lengviau pasiekti dviračiais, pėsčiomis ar viešuoju transportu, pastatas sunaudos mažiau energetinių resursų užtikrinant reikiamą komfortą viduje, o tai reiškia mažiau terš aplinką. Pats pastatas bus labiau integruotas jį supančioje aplinkoje, o tai užtikrins aukštesnį komforto lygį juo besinaudojantiems. Antroji nauda skirta pastato investuotojams. Tvarus pastatas išsiskiria iš aplinkinių pastatų savo verte, jis yra rentabilesnis, jį lengviau išnuomoti ar parduoti.
Kuo skiriasi skirtingos tvarumo įvertinimo sistemos?
Tvarumo vertinimo sistemos skiriasi vertinimo kriterijais ir jų svarba. Tarptautinė vertinimo sistema BREEAM atsižvelgia į šiuos kriterijus: projekto valdymas, sveikata ir gerovė, energetika, transportas, vandens naudojimas, medžiagos, atliekos, žemės panaudojimas ir ekologija, tarša ir inovatyvūs sprendimai. Kita šiuo metu itin populiarėjanti tvarumo vertinimo sistema WELL vertina jau kiek kitas kategorijas: oro kokybė, vandens kokybė ir prieinamumas, tinkama mityba, apšvietimas, fizinis aktyvumas, komfortas, emocinė sveikata, inovacijos. Ši vertinimo sistema koncentruojasi į pastato naudotojo – žmogaus sveikatą ir gerovę pastate, tuo metu BREEAM vertina pastato visumą.
Kaip tu sieki užtikrinti klientų pasitenkinimą ir koks yra sėkmingo projekto receptas?
Sėkmingas projektas visuomet yra toks, kuris atitinka ar net viršija kliento lūkesčius, tad ir receptas jo paprastas: įsiklausyti į kliento poreikius ir pasiūlyti tinkamą sprendimą. Inžinerijoje yra labai daug galimybių ir skirtingų sprendimo variantų, todėl projekto sėkmę garantuos tas, kuris geriausiai atitiks kliento lūkesčius, norus ar pageidavimus. Kartais prireikia sprendinių, kurie padėtų efektyviau išnaudoti pastato plotą, kartais – tokių, kurie padėtų pasiekti reikiamo rezultato telpant į ribotą sąmatą. Na ir kartais sėkmingiausią sprendimą turiu pasiūlyti aš, nes klientas to tikisi.
Galerija
