Stojantiesiems

Trakuose bus surengta VILNIUS TECH profesoriaus dr. R. Venckaus tapybos paroda „Spalva ir šviesa“

Gruodžio 10, 2025
Gruodžio 13-ąją yra minima Šv. Liucijos diena, kuri siejama su šviesos sugrįžimo laukimu. Šventės proga nuo gruodžio 11 iki vasario 1 d. veiks VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) profesoriaus, medijų menininko dr. Remigijaus Venckaus tapybos paroda „Spalva ir šviesa“, kuri bus eksponuojama Trakų istorijos muziejaus Meno, kultūros ir laisvalaikio bokšte.

„Naująja savo paroda tęsiu dar 2024 m. pradėtą parodų ciklą „Laisvė ir atsitiktinumas“. Simboliška, kad tiek visas ciklas, tiek ši paroda dar kartą suaktyvina vilties, šviesios ateities troškimo ir kovos už laisvę diskursą. Dabar tai ypač aktualu, nes savo valstybės laisvę patiriame kaip labai trapią gėlelę ir regime Ukrainą kovojančią už savo išlikimą. Todėl mane aplankytų neapsakomas džiaugsmas jei atvykdami į atidarymą (ar vėliau lankydami parodą) pagarbą man išreikštumėte ne dovanodami gėles, o aukodami „Blue/Yellow“ organizacijai“, – sako profesorius dr. R. Venckus.

Dr. R. Venckus yra žinomas kaip tarpdalykinio meno praktikas. Jį domina videomeno kūryba, eksperimentinė fotografija, kompiuterinė grafika ir dizainas, tapyba akrilu ir skaitmeniniais įrankiais. Ilgametė patirtis lemia unikalų menininko požiūrį į tapybą. Paveikslo formavimo procesą Venckus suvokia panašiai kaip medijų meno praktiką, kur akivaizdžiai pastebimas eksperimentinis spalvos redagavimas drobės paviršiuje, potėpių sluoksniavimas bei jungtis su grafinėmis linijomis. Šiuo atveju tapybą jis traktuoja kaip montažui skirtą erdvę.

Prasminga mėgautis dr. R. Venckaus paveikslais per Liucijos dieną, nes ryškiais spalvos kontrastais išsiskiriančios drobės, tarytum, suaktyvina žiūrovą. Paveikslai tampa orientyru vizualiniame tamsos (nežinios ir atsitiktinumo) lauke, o šviesa atsiveria kaip laisvės, improvizacijos, naujo žvilgsnio ir viltingos ateities metafora.

Tapyba mums byloja apie tai, kad meno kūriniai gali būti suvokiami ne vien tik kaip aktyvūs žmogaus sukurtos tikrovės elementai (keliantys kritinius klausimus ir provokuojantys giliai patirti pasaulį), bet ir kaip kvietimas mėgautis reginiu. Pasitelkdamas šviesą ir ekspresiją dr. R. Venckus grindžia laisvės diskursą bei propaguoja žiūrovo vaizduotės išlaisvinimą nuo politinės tikrovės iki individualios patirties refleksijų. Todėl abstrakcija, nulemta meistriškais formos žaidimais ir intuityvia tikrovės perrašymo strategija, virta dabarties jausenų barometru.

Dr. R. Venckaus tapyba nėra reguliuojama išankstinio siužeto ir tradicijos. Paveiksluose akivaizdus eksperimentas. Dinamika, improvizacijos šėlsmas, netikėtas provokuojantis koloritas formuoja neapibrėžto laiko ir erdvės pojūtį. Atrodo, kad vizualinis pasakojimas tęsiasi gerokai plačiau ir toliau nei mūsų žvilgsnį bando sukoncentruoti drobė. Naratyvą, objekto (ar subjekto) atvaizdą keičia ekspresyvi paveikslų (anti)sistema, leidžianti vaizdą suvokti kaip teksto rašymą potėpiu ir spalva.

Parodos kuratorius prof. dr. Rimantas Plungė pastebi, kad menininko tapyboje esantis spalvinių laukų kontrastas lemia ir konfliktą, ir dialogą: dideli, lygiai tapyti plokštumų masyvai įsitraukia į komunikaciją su smulkiomis grafiškomis detalėmis. Mūsų žvilgsnis akimirksniu keliauja nuo lakoniškų prie kontrastingų laukų. Forma verčia įsižiūrėjus į drobę patirti žvilgsnio malonumą bei Venckaus plėtojamą tapybos procesą apibūdinti kaip malonumo mechanizmą, puikiai suvienijantį intymų patyrimą ir meditaciją.

Ekspresija ne tik provokuoja, bet ir sukuria žvilgsnio klaidžiojimo drobės paviršiuje begalines trajektorijas, kur spalvos laukai buriami į dvi stovyklas. Pirmoji stovykla – tai aiškūs kontrastingi, vieningi ryškaus kolorito plotai. Antroji stovykla – tai šešėlinės plokštumos, sudarytos iš tankesnių teptuko linijų, grafinio piešinio elementų. Šešėlinėse plokštumose dominuoja nepaklusnus teptukas, kuris stiprindamas semantinę įtampą šviesą paverčia ne tik koloristiniu, bet ir konceptualiu reiškiniu.

Dr. Remigijus Venckus Lietuvos kultūros lauke yra žinomas kaip menotyrininkas ir kuratorius, besigilinantis į Lietuvos meno ypatumus. Jo žvilgsnis aprėpia videomeno, fotografijos, tapybos ir grafikos tarpdiscipliniškumo klausimus. Sukaupta patirtimi jis dalinasi su savo studentais jau daugiau nei dvidešimt metų.

Nuo 2023 m. menininkas drąsiai brenda į tapybos kūrybinį lauką. Ilgametėje fotografijos kūryboje galime pastebėti nuosekliai ir vieningai plėtojamą meninę raišką. Tapyboje autorius yra kitoks. Jis eksperimentuoja, ieško naujų raiškos priemonių. R. Venckus yra atviras besikeičiančios kultūrinės, socialinės realybės refleksijoms. Drobėse savitai atsispindi asmeninės gyvenimo patirtys ir transformacijos.

„Nors tapyba ir yra spalvų menas, dr. R. Venckaus kūriniuose galime aptikti kiek netikėtą, gausią tapybinę įvairovę. Autorius dažnai pasitelkia lauko tapybos interpretacijas. Jo tapyba yra tiksli, net lakoniška išplėtota raiškos priemonių atžvilgiu. Kūriniai visada intriguoja. Kai kurios drobės žiūrovui pirmiausiai daro poveikį dideliais, gan lygiai tapytais spalvos laukais. Labiau įsižiūrėjus akis pradeda mėgautis smulkiomis, lyg nereikšmingomis, bet labai iškalbingomis, kontrastuojančiomis grafinėmis kūrinio detalėmis.

Analizuodamas kūrėjo drobes neatsitiktinai taikau žodžių junginį spalvinis laukas. Jo tapybos kūriniai labai dažnai atrodo kaip magiški žemėlapiai – tokie pažįstami, lyg autoriaus perdaryti urbanistinių struktūrų atspindžiai. Taigi, spalvinių laukų žaismas, paveikslo emocinis krūvis lyg veda žvilgsnį smulkių, dažnai grafiškų kūrinio elementų link. Jie suponuoja ne tik autoriaus meninę raišką, bet ir mus intriguoja pradinio motyvo paieškoms. Toks tapybos kūrinių konstravimas suteikia žiūrovui daugiasluoksnes intelektualines ir estetines patirtis“, – sako parodos kuratorius prof. dr. R. Plungė.

Anot jo, naujausi dr. R. Venckaus paveikslai mums rodo, kad autorius atsitraukia nuo griežtų, lyg protu struktūruotų spalvinių laukų dermės ir veda mus link netikėtų, gamtos plastikos padiktuotų motyvų. Jie kitokie, netikėti. Nors jie ir atrodo lyg interpretuojantys Secesijos meno tradiciją, tačiau išlieka diktuojami peizažinės aplinkos potyrio realybės ir jautriai interpretuoti paties autoriaus.
 
„Galime pastebėti, jog kartais dr. R. Venckaus sumanymai nebetalpina spalvinių potyrių interpretacijose. Paveikslai apauga grafikos elementais ir taip sufleruoja, kad grafinė raiška jam (autoriui) yra nesvetima. Kai kurios drobės pralaužia tradicinį tapybos suvokimą, įvelia žiūrovus į naujus intriguojančius grafinius sluoksnius. Kūriniai lyg pradeda klausti – ar pati tapyba yra pasiruošusi dabarties transformacijoms, kai mašininis mokymasis (dirbtinis intelektas) kėsinasi į jos pačios egzistavimą. Nebūtinai autoriaus kūryba atsako į gilias, egzistencines spalvos žaismo likimo interpretacijas, nebūtinai naujai aptinkama autoriaus raiška pateikia atsakymus apie tai kokia turi būti tapyba, kokios transformacijos jos laukia ateityje, bet aišku viena – kūriniai tikrai mus įtraukia į netikėtus vizualinės realybės potyrius. Nauja, gaivu, šviežia, kiek netikėta, intelektualu, estetiška ir tikrai įdomu – tiek galima pasakyti apie naujausią dr. R. Venckaus parodą ir pakviesti įspūdingiems potyriams“, – įspūdžiais dalijasi prof. dr. R. Plungė.

VILNIUS TECH FMF profesoriaus dr. R. Venckaus paveikslus galima apžiūrėti Trakų istorijos muziejaus Meno, kultūros ir laisvalaikio bokšte (Kęstučio g. 4, Trakai). Gruodžio 17 d. 17 val. kviečiame parodos erdvėje dar kartą susitikti su menininku ir pasiklausyti jo viešos paskaitos apie abstraktųjį meną.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau