Bendruomenės balsas – vis svarbesnis
Pastaraisiais metais Europoje vis garsiau aptariamos Naujojo europinio bauhauzo (NEB) idėjos. Tai – ES komisijos iniciatyva, kviečianti kurti aplinką, kuri būtų ne tik funkcionali ir estetiška, bet ir draugiška klimatui, visiems prieinama, skatintų bendrystę ir augintų gyvenimo kokybę.
„Verta būtų išskirti tokius NEB tikslus – edukuoti visuomenę ir atkreipti dėmesį į architektūros kokybę. Siekiama, kad aplinka, kurioje gyvename, būtų kuriama kokybiškai ir kad tame procese dalyvautų patys žmonės“, – pasakoja prof. dr. Dalia Dijokienė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė.
Didesnis visuomenės įgalinimas – vienas svarbiausių NEB akcentų. Žmonės, kurie anksčiau galėjo jaustis atriboti nuo sprendimų, lemiančių jų kaimynystės ar miesto ateitį, vis aktyviau kviečiami dalintis savo vizijomis, kaip turi atrodyti jų gyvenamoji aplinka. Galimybė išsakyti savo nuomonę, kelti klausimus dėl planuojamų statybų ar projektų kokybės leidžia jiems tapti aktyviais dalyviais, o ne tik pasyviais stebėtojais.
Tiek bendruomenės, tiek savivaldybės, tiek projektuotojai gali kreiptis į Regionines architektūros tarybas, kurios, remdamosis 2024 m. LR Aplinkos ministro patvirtinta Architektūros kokybės vertinimo metodika, leidžiančia apibrėžti ir įvertinti, kas yra kokybiška architektūra, sprendžia iškilusius klausimus ir nesutarimus.
„Gyventojai savo iniciatyva gali kreiptis dėl kaimynystėje planuojamų arba jau vykstančių statybų, jei jiems kyla abejonių, ar tai, ką pastatys, bus gerai“, – sako mokslininkė, prisidėjusi prie metodikos kūrimo.
Būna ir tokių atvejų, kai bendruomenė įtraukiama dar prieš rengiant projektą. Vienas tokių atvejų – prieš porą metų Kaune įgyvendintas projektas „Kauno krantinių atgimimas“.
„Kūrybinių dirbtuvių metu gyventojams buvo užduoti keturi klausimai – kas šiuo metu jums yra vertinga upių pakrantėse, kokių pokyčių norėtumėte iškart, kokius turite ateities lūkesčius ir ko tikrai nenorėtumėte, kad vyktų ar atsirastų konkrečiose upių pakrantėse. Profesionalai pasiūlė upių pakrančių tvarkymo scenarijus, o tada bendruomenė pasidalijo savo įžvalgomis, norais ir baimėmis. Visa tai buvo užfiksuota ir integruota į projektą. Taip bendruomenė įgalinta kaip vietos šeimininkė“, – pasakoja urbanistikos ekspertė.
Emocinis poveikis žmogui – gilesnis, nei galime įsivaizduoti
Kodėl taip svarbu, kokioje aplinkoje gyvename? VILNIUS TECH Architektūros fakulteto studentė Aušrinė Neniškytė, savo magistro darbe tyrinėjanti architektūros emocinį poveikį žmogui, tikina – jis yra gilesnis, nei galime įsivaizduoti.
Įvairūs parametrai – miesto užstatymo intensyvumas, tankumas, žaliųjų erdvių pasiekiamumas, garso tarša ir kiti – veikia nuotaiką, savijautą ir net produktyvumą.
„Žmogus nėra sukurtas gyventi ant pliko asfalto – jam reikia ir funkciškai, ir tipologiškai įvairių erdvių. Žinoma, būtinos ir žaliosios erdvės, kurios suteikia pavėsį, o kartu stipriai prisideda prie psichologinės gerovės, mažina mieste patiriamą stresą. Netgi žiūrėjimas pro langą, matant žalią erdvę, veikia teigiamai – pavyzdžiui, tuomet dirbti sekasi geriau“, – sako neuro urbanizmo principais savo tyrimuose besiremianti A. Neniškytė.
Anot jos, žaliųjų erdvių artumas, pastatų įvairovė, tekstūrų ir detalių gausa fasaduose teigiamai veikia mūsų savijautą, todėl tokios vietos kaip Vilniaus senamiestis žmonėms yra labai patrauklios. Tuo tarpu monotoniška architektūra kelia priešingus jausmus.
„Neigiamai veikia smailios formos, labai aukšti pastatai ir šalia jų esanti siaura erdvė, taip pat pastatai, kurie yra labai monotoniški ir panašūs turiu, spalva ir detalių kiekiu, pavyzdžiui, masinės statybos gyvenamųjų rajonų pastatai“, – dalijasi jaunoji tyrėja.
Vis tik ji priėjo išvados, kad, norint pasiekti balansą, negali dominuoti vien teigiamą arba vien neigiamą įtaką darantys pastatai. „Jei visur bus labai gerai, nebeliks jokio kontrasto ir nebus vietos pauzei. Turi egzistuoti įvairovė ir įvairūs stimulai“, – tikina A. Neniškytė.
Ateities architektų karta – pasirengusi iššūkiams
Šie pokyčiai kelia naujus reikalavimus ir architektų rengimui. VILNIUS TECH Architektūros fakultetas siekia paruošti specialistus, gebančius ne tik kurti kokybiškus pastatus, erdves bei urbanistines struktūras, bet ir suprasti giluminius visuomenės poreikius, klimato kaitos iššūkius bei bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis.
„Mūsų studijose yra integruotos labai plataus profilio žinios ir patirtis. Pradedame nuo tradicijos – nuo žinių, kurios yra paveldėtos, patikrintos ir be kurių netampama architektais, o tada žiūrime į šiuolaikines problemas ir pokyčius. Siekiame paruošti ateities kūrėjus kintančiam pasauliui, kurie galėtų prie jo prisitaikyti,“ – teigia D. Dijokienė.
Vienas iš VILNIUS TECH Architektūros studijų išskirtinumų, anot jos, yra trijų – Architektūros, Urbanistikos bei Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės pagrindų – katedrų bendradarbiavimas. Tai užtikrina studijų tarpdiscipliniškumą ir teorinių bei praktinių žinių įvairovę apie pastatų projektavimą, urbanistiką, kraštovaizdį, interjerą.
„Mes ne tik supažindiname su skirtingomis architektų veiklos sritimis, bet ir užtvirtiname tas žinias kursiniais projektais, orientuotais į problematiką. Vis tik, nors negalime ignoruoti nei klimato kaitos, nei globalizacijos reiškinių, turime nepamiršti, kad architektai yra specialistai, gebantys kurti jaukią ir žmogui tinkamą gyventi aplinką“, – sako Architektūros fakulteto dekanė.
A. Neniškytė priduria, kad Architektūros studijos VILNIUS TECH puikiai apjungia mokslą ir meną, turintį aiškią, konkrečią patirtį, o kartu suteikia plačias galimybes saviraiškai.
„Architektūra atveria tarpdisciplininį lauką. Nors specialybė, rodos, yra labai konkreti, visi gali atsinešti kažkokių idėjų iš savo gyvenimo, patyrimų, iš susidomėjimo sričių, integruoti tai į architektūrą ir atrasti savo nišą“, – sako VILNIUS TECH studentė.
Galerija
