Kas nutiktų, jei sustotų visas transportas? Pakaktų vos septynių dienų, kad nebeliktų vartojimo produktų bei medikamentų, sustotų gamyba, žmonės turėtų labai rimtų problemų su sveikatos apsauga, žlugtų pramonė ir prekyba.
Šie faktai parodo, kad be transporto ir logistikos veiklos nebūtų jokių kitų verslo veiklų – nei gamybos, nei prekybos. Tai reiškia, kad logistikos vadybos bei inžinerinės ekonomikos dalykus išmanantys žmonės bus visuomet paklausūs rinkoje. Kaip pabrėžė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) siūlomos Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programos vadovas prof. dr. Darius Bazaras, Lietuva ne tik europinėje, bet ir pasaulinėje verslo rinkoje yra pozicionuojama kaip transporto ir logistikos valstybė, kuri jau senai savo paslaugas teikianti visoje Europoje ir yra rimta konkurentė kitoms transporto kompanijoms.
„Kalbant apie rinkas, kuriuose dirba Lietuvos logistikos kompanijos, jos iš tiesų yra globalios – po 2014 m. Lietuvos vežėjai puikiai persiorientavo iš Rytų rinkų į Vakarų Europos rinkas, taip pat yra galvojama apie platesnes intervencijas į Artimųjų Rytų bei Kazachstano ar Kinijos rinkas, siekiant aptarnauti šių rinkų klientus – gamintojus, tiekėjus ir/ar vartotojus. Lietuvoje sėkmingai veikia logistikos centrai – tiek privatūs, priklausantys privačioms transporto kompanijoms, tiek viešieji – kuriuose dalyvauja valstybė, savivaldybės bei privačios kompanijos. Juose vykdomos įvairios krovinių operacijos, kurios palengvina materialaus srauto judėjimą, yra siekiama ekonominio efektyvumo bei klientų aptarnavimo gerinimo. Visa tai įrodo, kad transporto ir logistikos specialistų poreikis visuomet išliks ir rinkoje turės paklausą kokybiškai parengti universiteto absolventai“, – sako D. Bazaras.
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis akcentuoja, kad Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programa VGTU vykdoma jau daugiau nei 10 metų. „Gilios tradicijos reiškia kokybišką specialistų rengimą – yra susiformavęs bei nuolat atsinaujina kompetentingų mokslininkų – dėstytojų kolektyvas, aktyviai ir dalykiškai dirbama su socialiniais partneriais – Lietuvos transporto ir logistikos asociacijomis ir kompanijomis: LINEKA – Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija, LINAVA – Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija, UAB „Girteka“, UAB „Transekspedicija“, UAB „DPD Lietuva“, UAB „Hegelmann Transporte“, UAB „AXIS Transport“, AD REM Group, UAB „DHL Lietuva“, UAB „Magnus Logistics“ ir kt.), taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybiniu jūros uostu, AB „Lietuvos paštas“ bei kitomis stambiomis ekspedijavimo bei transporto kompanijomis“, – akcentuoja fakulteto dekanas.
Studijų programos sėkmingumą įrodo didelis ją baigusių absolventų skaičius, dauguma kurių dirbti ir užsidirbti pradėjo dar studijų metais. Studijų metu yra užtikrinamas realus ir aktualus ryšys su verslu – vykdomos pažintinės ir gamybinės praktikos, verslo atstovai ateina skaityti teminių paskaitų, yra vykdomi bendri projektai. Programos kokybę patvirtina ir užsienio išorės ekspertų vertinimai – jau du kartus šiai studijų programai buvo leista veikti maksimaliam 6 metų laikotarpiui.
Įstojus į Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programą studentams yra sudaromos visos sąlygos dalyvauti studentų mainų programose, taip pat gauti dvigubą diplomą su Olandijos Vindeshaimo universitetu. Vyksta aktyvūs dėstytojų tarptautiniai mainai su Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Estijos, Čekijos, Italijos ir kitomis užsienio aukštojo mokslo institucijomis. Studijų bei tyrimų veikloje yra siekiama plėtoti ir kitas aktualias logistikos veiklos sritis, apimančias vandens transportą, keleivių vežimo technologijas, keleivių ir krovinių vežimo bei krovos darbų saugos ir saugumo procesus. Jau šiuo metu studijų programoje yra itin aktuali žalioji logistika – dabarties ir ateities transporto ir logistikos sprendimų pagrindas.
Galerija
