Stojantiesiems

Trečią kartą įteikiama JAV lietuvių dr. Arūno ir Irenos Draugelių stipendija

Birželio 27, 2024

Šių metų birželio 20 d. jau trečiąjį kartą įteiktos JAV Čikagos Vydūno jaunimo fondo įsteigtos dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių šeimos vardo stipendijos. Šiais metais jos skirtos dviems Aplinkos inžinerijos fakulteto bakalaurantams – Gustei Stonytei ir Pauliui Statkui.
Vydūnas (Vilhelmas Storosta) – didysis lietuvių humanistas, filosofas, rašytojas, publicistas, kurio vardas jaunimo fondui suteiktas neatsitiktinai. Skautų akademikų vadovaujamas fondas siekia išlaikyti tautinį sąmoningumą ir remti tautinės kultūros išlaikymą ir ugdymą. Vydūno požiūryje apie jauną žmogų atsispindi tikėjimas ir paskata kurti šviesesnę ateitį. “Žodis “naujas” yra tik apverstas žodis “jaunas”. Visi jauni žmonės turėtų būti ir nauji. Jaunas žmogus į žmonių gyvenimą turi įnešti naujo gaivumo. Ir tai ne kažkoks nuostabumas, o gaivumas žmogiškai esmei” – taip Vydūno mintis aprašo rašytoja Rima Palijanskaitė.

Vydūno jaunimo fondo valdyba: iš kairės vicepirmininkas Gintautas Taoras, iždininkė Renata Stankienė, renginių koordinatorė Alina Mailytė-Dimas, pirmininkė Vida Brazaitytė, informacines technologijas koordinuojantis Dainius Brazaitis 
[Nuotraukos autorė – Vida Brazaitytė]

Vydūno filosofija, susipynusia su skautų šūkiu “Dievui, Tėvynei, Artimui!”, persmelkta ir dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių stipendijos idėja. Daugelį metų aplinkosaugos srityje dirbęs JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktajame regione su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi  skautas, Ilinojaus universiteto mokslininkas dr. Arūnas Draugelis ir jo žmona p. Irena savo šeimos stipendija siekia skatinti studentus labai gerai mokytis, aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje, Universiteto bendruomeniniame gyvenime, visuomeninėje veikloje bei puoselėti reikšmingiausias aplinkosaugines tradicijas Lietuvoje.

dr. Arūnas Draugelis su žmona Irena
[Nuotraukos autorius – Arūnas Draugelis]

„Šios stipendijos skiriamos kuriantiems, tvirtai žmogiškąsias vertybes saugantiems, pilietiškumą ir pagarbą aplinkai puoselėjantiems jauniems žmonėms, kurie kuria Lietuvą ir Lietuvai“ – taip stipendiją pristato steigėjo atstovė, Atrankos komiteto pirmininkė Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė.
“Žinia apie gautą stipendiją labai pradžiugino ir stipriai nustebino. Džiugu, kad mano veikla ir jos rezultatai buvo įvertinti, o toks įvertinimas mane stipriai motyvuoja siekti dar geresnių akademinių rezultatų” – džiaugėsi Gustė Stonytė. Kitą laureatą, Paulių Statkų, stipendija skatina plėsti savo veiklas: “Dr. Arūno ir Irenos Draugelių vardo stipendijos gavimas man reiškia ne tik finansinę paramą studijoms, bet ir didelį įvertinimą bei paskatinimą siekti savo tikslų. Ši stipendija įkvepia mane dar labiau stengtis moksluose, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, puoselėti aplinkosaugos idėjas bei daryti teigiamą poveikį aplinkai.”

2024 m. stipendijos laureatai Gustė Stonytė ir Paulius Statkus su Atrankos komiteto pirmininke prof. dr. Edita Baltrėnaite-Gediene (viduryje) po stipendijos įteikimo
[Nuotraukos autorė – Edita Baltrėnaitė-Gedienė]

Sutartis tarp stipendijos steigėjo JAV Vydūno fondo Čikagoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasirašyta 2019 m. rugsėjo 5 d. Prašymai stipendijoms gauti teikiami kasmet iki balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie stipendiją, teikiamus dokumentus gali suteikti Atrankos komiteto pirmininkė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė (edita.baltrenaite-gediene@vilniustech.lt).

Parengė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau