Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc. Kaip rodo MOSTA atlikta analizė, nuo 2015 m. IRT specialistų pajamos kasmet augo vidutiniškai 11 proc. ir praėjusiais metais jau 2,2 karto viršijo kitų profesijų atstovų pajamas. Kas tie IRT specialistai, kuriems darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?
Pasitelkiant plačias interneto galimybes, šiandien neišeidami iš namų ir net nepakildami nuo sofos galime dirbti, studijuoti universitete, bendrauti su draugais kitoje šalyje, apsipirkinėti, sužinoti visas pasaulio aktualijas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros lektoriaus doc. dr. Arūno Šalčio, internetas yra pavyzdys, kaip į vieną bendrą visumą susijungia tiek informaciją apdorojančios, tiek perduodančios technologijos, kurios bendrai yra vadinamos Informacinėmis ir ryšio technologijomis – IRT.
„IRT – tai platesnis informacinių technologijų pavadinimas. Šioje srityje programuotojas nėra vienintelė darbo pozicija – šalia jų labai svarbūs yra informacinių ir ryšio technologijų architektai bei administratoriai. Šios darbo vietos yra glaudžiai susijusios, skiriasi tik darbo objektas: pirmieji kuria programas, antri – sistemas, o treti jas įgyvendina ir prižiūri. Serveriai, maršruto parinktuvai ar mobilaus ryšio bazinės stotys būtų tik įvairaus dydžio neveikiančios dėžės be informacinių ir ryšio sistemų administratorių, kurie suderina visą šią įrangą ar be informacinių ir ryšio sistemų architektų, kurie iš atskirų įrenginių ir programų sukuria paslaugas teikiančias IT sistemas“, – pasakoja A. Šaltis.
VGTU lektorius akcentuoja, kad IRT specialistus geba kurti, administruoti bei programuoti informacines ir ryšių sistemas. Išskirtinis šios specialybės bruožas – tarpkryptinės žinios. „Universitete rengiami IRT specialistai studijų metu gauna informatikos, elektronikos ir ryšių technologijų žinių. Tarpkryptinės žinios ir gebėjimai yra itin aktualu, nes studijas baigę specialistai jau yra pasiruošę įsitraukti į ketvirtąją pramonės revoliuciją bei prisidėti prie daiktų interneto plėtros į visas mūsų gyvenimo sritis“, – atkreipia dėmesį A. Šaltis.
Anot jo, daiktų internetas yra ketvirtosios pramonės revoliucijos šerdis. Šios revoliucijos esmė – visuotinė kompiuterizacija, jos principas yra sujungti mechanizmus ir jų sistemas į išmaniuosius tinklus, kur daiktai patys gali save organizuoti ir prižiūrėti, valdyti savarankiškai veikiančius procesus, taip pat apdoroti ir analizuoti didelį kiekį informacijos tuo atpiginant gamybą, palengvinant buitį, net padedant išvengti ekologinių katastrofų.
„Savitarnos kasa prekybos centre, numerį atpažįstantis ir automobilį praleidžiantis užkardas prekybos centro aikštelėje, išmanusis šviesoforas, pastebintis atvažiuojantį automobilį ir uždegantis žalią šviesą, tai – tik keli daiktų interneto pavyzdžiai, kurių apstu mūsų kasdienybėje. Ne už kalnų tas metas, kai pieno pakelis praneš šaldytuvui, kad yra sugedęs, ar šaldytuvas pats užsakys trūkstamų maisto produktų. Todėl informacines ir ryšio technologijos yra bei dar ilgam liks itin perspektyvia sritimi ir šios srities specialistų poreikis pasaulyje tik didės“, – sako VGTU Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros lektorius.
Tai patvirtina dar 2018 m. MOSTA atlikto tyrimo duomenys – IRT sektoriaus darbdavių apklausa atskleidė, kad trejų metų perspektyvoje Lietuvoje trūks apie 13 tūkst. IRT specialistų.
Galerija
