Stojantiesiems

Trys klausimai apie inžineriją: Aplinkos inžinerijos fakultetas

Liepos 17, 2023

Į klausimus atsako Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė.

1. Kodėl verta būti inžinieriumi?

Aplinkos inžinerijos fakultete studijos apima itin aktualias sritis šiandieniniame gyvenime – aplinkos apsaugą, pastatų energetiką, kelių, geležinkelių ir miestų infrastruktūros valdymą, geodeziją ir geomatiką. Klimato kaitos valdymo, gamtinių išteklių išsaugojimo, technologijų kūrimo ir diegimo  procesuose, nuotolinių tyrimų atlikimui, erdvinių duomenų skaitmenizavimui inovatyvių inžinerinių sprendimų kuriant tvarią aplinką reikia jau dabar. Tai yra tos inžinerinės specialybės, kurių specialistų trūksta jau dabar ir tikrai reikės ateinančiais dešimtmečiais. 

Didėjant pasauliniam dėmesiui aplinkosaugos problemoms ir tvariam vystymuisi, ekspertų, turinčių pažangių žinių ir įgūdžių tokiose srityse kaip aplinkos apsaugos inžinerija, atsinaujinanti energija, taršos kontrolė, klimato kaitos švelninimas ir išteklių valdymas, poreikis ir toliau auga. Šių sričių specialistai yra būtini kuriant ir įgyvendinant veiksmingas strategijas, skatinant inovacijas, siekiant darnios ir tvarios aplinkos. 

2. Kuo išsiskiria AIF inžinieriai?

Beveik pusė žmonijos – apie 3,5 milijardo žmonių šiandien gyvena miestuose. Kaip mes įsivaizduojame tvarų, patogų žmogui miestą? Tai gatvės be spūsčių, dviračių takai, žaliosios erdvės ir švarus oras, triukšmo valdymas, efektyvus energijos panaudojimas pastatuose, puikiai veikianti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, švarus vanduo ir nuotekų išvalymas. Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingi inovatyvūs inžineriniai sprendimai, reikalaujantys analitinio mąstymo ir projektavimo įgūdžių. Visa tai išmoksta ir gali įgyvendinti mūsų fakulteto studijų programas pabaigę absolventai – inžinieriai. Visas AIF  studijų programas vienija darnios mus supančios aplinkos, tvaraus miesto kūrimas.
 

3. Kokiomis 3 savybėmis pasižymi AIF inžinieriai?
 
  1. Inžinerinės žinios ir sisteminis mąstymas: inžinieriai turi visapusiškas technines ir inžinerines žinias apie tvarios aplinkos, atsinaujinančios energijos, kelių infrastruktūros, geodezinių matavimų ir erdvinių duomenų naudojimo sritis. Jie suvokia aplinkos sistemų sudėtingumą, moka vertinti inžinerinių sprendimų poveikį aplinkai. Analizuoja, projektuoja ir taiko tokius techninius sprendimus, kad jie būtų palankūs aplinkai, socialiai atsakingi ir ekonomiškai perspektyvūs. 
  2. Kūrybiškumas ir naujovių diegimas: diegiant tvarios aplinkos inžinerines sistemas dažnai susiduriama su unikaliomis ir sudėtingomis problemomis, kurioms reikia kūrybiško mąstymo ir novatoriško požiūrio. Aplinkos inžinerijos fakulteto specialistai taiko naujausias mokslines ir technines žinias, diegdami naujas technologijas, sistemas ir procesus, sprendžiant aplinkos problemas. Mūsų inžinieriai ne tik tiria alternatyvias medžiagas ir energijos šaltinius, bet ir siekia tobulinti tvarią inžinerinę praktiką. Jie supranta, kad tvarūs sprendimai turi prisitaikyti prie kintančių aplinkos ir visuomenės sąlygų, ir aktyviai sprendžia kylančias tvarumo problemas.
  3. Komandinis darbas ir tarpdisciplininis požiūris: inžinieriai dažnai dirba su didelės apimties projektais, kuriems reikalingas ne tik efektyvus projektų valdymas, bet ir glaudus bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais. Inžinieriai turi sugebėti paaiškinti technines detales kitų sričių specialistams ir dirbti kartu siekdami projekto tikslų. Tam reikalingas holistinis į požiūris ir supratimas, kad aplinkos problemos dažnai susijusios su daugybe veiksnių ir reikalauja tarpdisciplininio bendradarbiavimo siekia tvarių rezultatų.

Mūsų fakulteto absolventai, inžinieriai, ne tik sprendžia įvairias realias problemas, diegia naujoves, nuolat keldami savo kvalifikaciją, bet ir savo idėjomis ir darbu daro reikšmingą poveikį. Tad šių sričių inžinerija įdomi ir prasminga darbinės karjeros pasirinkime.

Simo Bernoto nuotraukos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau