Stojantiesiems

Turi žinoti visi moksleiviai: 5 patarimai, kaip mokytis

Spalio 31, 2016
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti apie tai, kaip protingai išnaudoti savo laiką, kad mokymosi procesas būtų efektyvus ir neštų puikius rezultatus. Taigi, pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad kontroliniai ar egzaminai nekeltų nereikalingo streso.
 
Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis prieš kontrolinius ar egzaminus. Įsiminti didžiulį kiekį informacijos per trumpą laiką gal ir įmanoma, bet blogiausia, kad ji galvoje išliks taip pat trumpai.
 
 „Mokymasis yra procesas, o procesui reikalingas laikas. Mokantis mažomis apimtimis ir dažnai galima lengvai išmokti daugiau ir ilgesniam laikui. Juk svarbiausia, kad suprastume informaciją, o supratimas ateina tik po kurio laiko. Labai svarbu skaityti, domėtis, aiškintis, žinios turi tarsi „susigulėti“. Labai tikėtina, jog būtent tai atneš geriausius įvertinimus“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė, Edukologinių kompetencijų grupės vadovė Ilona Valantinaitė.
 
Tikrinti žinias. Mokantis kartais tikrai sunku suprasti, ar įsisavinai tikrai tas žinias, kurių tau reikia, ar tikrai gebi visą turimą informaciją sujungti į vientisą vaizdą. Taigi, geriausias būdas tuo įsitikinti – atlikti užduotis, atsakinėti į šios temos klausimus.
 
„Kitaip tai galima vadinti refleksija, o ji – būtina mokymosi sąlyga. Tai yra procesas, padedantis identifikuoti, kas padaryti, kas suprasta, kur suklysta, ko dar trūksta. Refleksija yra lyg mokymosi medžiagos, savo elgesio, įvykių apmąstymas ir loginių išvadų padarymas, siekiant išvengti klaidų ateityje. Tik refleksijos dėka mokymosi medžiaga virsta asmenybės dalimi“, – sako edukologė.
 
Naktį skirti poilsiui, o ne mokymuisi. Rytas už vakarą protingesnis – byloja liaudies išmintis. Žinoma, vien tik ja pasikliauti nevertėtų, bet mokantis naktį gerų rezultatų pasiekti sunku.
 
„Nepailsėjęs žmogus linkęs atsisakyti sveikesnio maisto ir valgyti greitą maistą, kuris dar labiau apsunkina savijautą ir sulėtina mąstymą. Miego trūkumas skatina dažniau klysti ir mažina loginio mąstymo galimybes, sutrinka atmintis, reakcija. Taigi, nėra nė vieno argumento, kodėl vertėtų nepailsėjus ateiti į žinių patikrinimą“, – sako I. Valantinaitė.
 
Valdyti laiką/mokytis spręsti problemas. Ne tik moksleiviai, studentai, bet ir jau visai subrendę žmonės dažnai yra linkę sudėtingesnius darbus atidėti vėlesniam laikui. Iki tol, kol jie „dega“, todėl tenka suktis itin greitai, nuo ko dažnai nukenčia darbo ar mokslo kokybė.
 
„Kokybė negimsta greitai – jai reikia laiko ir įdirbio. Darbo rinkoje labiausiai vertinami tie specialistai, kurie porą dienų prieš deadline'ą atiduoda parengtus projektus ir kitus darbus. Svajonių darbuotojais mokomasi būti jau mokykloje“, – sako VGTU docentė.
 
Bendradarbiauti su mokytojais. Pats laikas pamiršti modelį, kuomet kiek prisibijoma mokytojų ir mokomasi tik dėl gerų pažymių.
 
„Mokytojas yra patarėjas, padėjėjas, konsultantas, padedantis moksleiviui ne tik įgyti žinių, bet ir augti kaip asmenybei. Moksleivis – tas suinteresuotas žmogus, kuris nori imti žinias ir tobulėti. Darnus davimo ir ėmimo procesas įmanomas tik bendradarbiaujant, gerbiant ir palaikant vienam kitą“, – neabejoja VGTU Edukologinių kompetencijų grupės vadovė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau