Tvarumo centro specialistė pataria, kaip nuo Naujųjų metų pradėti gyventi taupiau ir tvariau

Sausio 4, 2024
Naujieji metai dažnam tampa puiki pradžia išsikeliant tikslus ar siekiant ugdyti naujus įpročius. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė dalijasi paprastais ir naudingais patarimais, kaip išsiugdyti taupesnius, sveikesnius ir galbūt netgi tvaresnius įpročius ateinantiems metams. Ji padrąsina – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad jeigu nori gyventi taupiau, sveikiau ar tvariau – tu turi iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, nes kitaip pokyčio ir rezultato nebus. Tačiau net ir maži žingsneliai veda prie didelių darbų. Dėl to Naujųjų metų išvakarėse pasižadant taupesniems ar tvaresniems įpročiams svarbu išsirinkti vieną ar porą tikslų, kurių imsitės pirmiausia. Tegul jie būna mažesni, bet įkvepiantys ateityje išbandyti dar ką nors naujo“, – pataria dr. R. Mikučionienė bei dalijasi taupesnio gyvenimo būdo idėjomis.

Klauskite savęs – ar man to reikia?

Gyventi taupiau ir tvariau, – skamba kaip sunkiai įgyvendinamas planas. Tačiau tvarumo ekspertė pataria pradėti nuo lengvesnio būdo – paprasčiausiai, prieš ką nors perkant, iškelkite sau klausimą „ar man to reikia?“.

„Pabandykite mažinti vartojimą – nesvarbu, tai būtų maisto produktai, naujas telefonas ar galbūt nebūtina kelionė iki prekybos centro. Prieš ką nors perkant, paklauskite savęs, ar jums to tikrai reikia. Įsigyjant didesnius pirkinius, ypač drabužius, įsivertinkite, kiek kartų jį naudosite, ar ilgai jis teiks džiaugsmą. Mes dažnai susigundome nebrangiais, bet ir nelabai kokybiškais pirkiniais. Tad galbūt vietoje pirkinio, kuris teiks trumpalaikį džiaugsmą, geriau pakviesti draugą kavos?“, – klausia dr. R. Mikučionienė.

Raskite daugkartiniam puodeliui vietą „ant akių“

„Daugkartiniai maišeliai ir puodeliai jau visiems žinomi įpročiai, tačiau vis dar pareikalaujantys pastangų. Dauguma turi šiuos daugkartinius daiktus ir nori juos naudoti, tačiau, kai prisireikia, pamato, kad šie liko namie. Tad gal vertėtų namuose prie išėjimo turėti lentynėlę, kur „ant akių“ visada lauks gertuvė, daugkartinis maišelis, kavos puodelis. Taip dažniau prisiminsime, kad juos reikia pasiimti kartu. Na, o vis dėl to pamiršus, per daug nesikrimskite – geri įpročiai neatsiranda per dieną, o laikui bėgant įprantame visi“, – tikina dr. R. Mikučionienė.

Ne meskite, o dalinkitės nereikalingais daiktais

„Tikėtina, kad po švenčių daugumos namuose nugulė padovanotų daiktų, kurie nebūtinai jums yra reikalingi. Neskubėkite jų išmesti. Kartais pakanka užduoti klausimą vienam žmogui, ar jam šis daiktas praverstų, ir neretu atveju galite sulaukti teigiamo atsakymo. Taip daiktą galėsite ne išmesti, o suteikti jam antrą šansą. Tad keiskitės daiktais mainų grupėse socialiniuose tinkluose. Be to, atiduoti, ko jums tikrai nereikia, net maistą, galima naudojantis dalinimosi programėle „Olio“, fizinėse „Dėkui“ stotelėse bei kitose vietinėse atiduotuvėse“, – pataria dr. R. Mikučionienė. 

Prisijunkite prie bendruomeninių veiklų ar savanorysčių

Prisijungimas prie bendruomeninių veiklų ir savanorysčių gali atverti daugiau galimybių norintiems praleisti laiką ne tik smagiai, bet ir taupiau ar net tvariau.

„Pasidomėkite, kokios iniciatyvos organizuojamos jūsų aplinkoje. Knygų nameliai, kaimynų blusturgiai, mainytuvės, tvarkymosi akcijos. Tokios veiklos atliepia visus tvarumo aspektus: nereikia toli keliauti, įdomiai praleisite laiką neišlaidaudami, prisidėsite prie švaresnės planetos tiesiogine prasme, susirasite naujų draugų, atrasite naujų įdomių savo gyvenamosios vietos aspektų ir laisvalaikį dažniau leisite neišvykdamas iš savo rajono“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Mažinkite skaitmeninę taršą

Vis dar retas žino, kad žmogus teršia aplinką netgi paprasčiausiai kaupdamas nuotraukas telefone. Taip yra dėl didelio serverių energijos suvartojimo ir elektronikos atliekų padidėjimo, kuriuos sukelia nuolatinis skaitmeninių failų saugojimas įrenginiuose.

„Paklauskite savęs, kiek nuotraukų padarote šeimos ar draugų susibūrimo metu. Vėliau šiomis dar dalinatės įvairių programėlių pagalba. Paskui viską laikome savo telefone, kuris dažnai informaciją dubliuoja „debesyje“. Tačiau kiek iš tų nuotraukų mums iš tiesų reikia? Tad pasitikite Naujus metus nuo „švaraus lapo“ – t. y. peržiūrėkite savo padarytas nuotraukas, ištrinkite nereikalingas ir pasilikite tik tas, kurios labiausiai patinka. O jau per Naujųjų metų vakarėlį susitarkite su draugais, kas šiemet bus atsakingas už fotografijas“, – pataria tvarumo ekspertė.

R. Mikučionienė  priduria, kad siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui 2023 metais įkurtas VILNIUS TECH Tvarumo centras. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva" ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Tekstą parengė VILNIUS TECH Tvarumo centras

Galerija

Panašios naujienos

Užsienio reikalų ministras K. Budrys: Lietuva šiuo metu nėra tiesioginis taikinys, bet būtina ruoštis
Užsienio reikalų ministras K. Budrys: Lietuva šiuo metu nėra tiesioginis taikinys, bet būtina ruoštis
Lietuvos saugumo situacija, karas Ukrainoje, santykiai su JAV ir Kinija bei auganti hibridinių atakų grėsmė. Šios temos buvo aptartos paskaitų ciklo „Unlock Lithuania“ viešoje diskusijoje „Are we Ready for what comes next?“ su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Diskusiją moderavo Užsienio reikalų ministerijos Mokslo ir inovacijų patarėjas dr. Vytautas Jankauskas. [caption id="attachment_136497" align="alignnone" width="2560"] V. Jankauskas ir K. Budrys[/caption] Susitikime su studentais ir VILNIUS TECH bendruomene ministras atsakė į klausimus apie saugumo padėtį regione, paaiškino, kaip Lietuva ir jos sąjungininkės stiprina šalies gynybinius pajėgumus, pabrėžė visuomenės pasirengimo bei patikimos informacijos svarbą. Lietuvos saugumas priklauso nuo pasirengimo Vertindamas dabartinę saugumo situaciją regione, K. Budrys pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo sampratą. Konflikto mastas, aukų skaičius ir sparčiai besivystančios šiuolaikinės karo technologijos kelia iššūkių net ir tiesiogiai kare nedalyvaujančioms šalims. „Šios savaitės incidentai, kai Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėti dronai, tik dar kartą įrodė būtinybę stiprinti oro erdvės stebėjimą, tobulinti perspėjimo sistemas ir užtikrinti, kad Lietuva galėtų operatyviai reaguoti į kylančias grėsmes. Tai bendros pastangos. Mūsų tikslas – stiprinti atsparumą, gebėjimą greitai reaguoti ir užtikrinti, kad visuomenė būtų pasirengusi“, – sakė ministras. K. Budrys taip pat atsakė į studentų klausimus apie tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai tikimybę. Jis pabrėžė, kad šiuo metu tokio išpuolio tikimybė yra maža. Nors Rusijos ketinimai kelia nerimą, šiuo metu ji neturi pajėgumų įvykdyti karinę agresiją prieš Lietuvą. [caption id="attachment_136499" align="alignnone" width="2560"] Susitikimas su ministru K. Budriu[/caption] „Šiuo metu mes nesame taikinys“, – teigė ministras ir pridūrė, kad narystė NATO bei bendradarbiavimas su sąjungininkais yra kaip niekada svarbūs Lietuvai. Ragina kritiškai vertinti informaciją Ministras taip pat kalbėjo apie žmonių nerimą, kylantį dėl didėjančios įtampos regione. Remdamasis savo, kaip dviejų vaikų tėvo, patirtimi, jis pabrėžė, kad atviri pokalbiai ir aiški informacija padeda geriau suprasti galimas grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti. Pasak jo, pasirengimas nereiškia nuolatinio blogiausio scenarijaus laukimo. Svarbu žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, suprasti oficialius nurodymus ir žinoti, kaip pasirūpinti savimi ir aplinkiniais. Pavyzdžiui, gyventojai turėtų žinoti, kaip elgtis gavus perspėjimą apie pavojų. Reikia žinoti, kur yra artimiausia slėptuvė ir vadovautis dviejų sienų taisykle – pavojaus metu geriausia slėptis patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos. K. Budrys paragino studentus kritiškai vertinti visą juos pasiekiančią informaciją, ypač matomą socialiniuose tinkluose, tikrinti šaltinius ir ieškoti patikimų žinių. [caption id="attachment_136500" align="alignnone" width="2560"] Užsienio reikalų ministras K. Budrys[/caption] „Jeigu institucijos gautų patikimos žvalgybinės informacijos apie neišvengiamą grėsmę, visuomenė būtų nedelsiant informuota. Skaidrumas ir atvirumas yra būtinas siekiant stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad žmonės žinotų, kaip elgtis“, – sakė ministras. Diplomatija išlieka būtina augant įtampai pasaulyje Diskusijoje taip pat aptarta diplomatijos ateitis pasaulyje, kuriame kariniai konfliktai kyla vis dažniau. K. Budrys pabrėžė, kad diplomatija išliks nepakeičiama, nes ilgalaikiam karinių konfliktų sprendimui galiausiai būtini politiniai susitarimai ir derybos. Vis dėlto jis pripažino, kad tarptautinė aplinka tampa vis sudėtingesnė, o pasaulio tvarka keičiasi iš vienpolės į daugiapolę. Ministras įspėjo, kad vis dažniau kvestionuojami pamatiniai tarptautinės teisės principai, įskaitant pagarbą valstybių suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir taikiam konfliktų sprendimui. „Rusijos veiksmai Ukrainoje griauna po Antrojo pasaulinio karo sukurtą tarptautinę tvarką. Todėl Lietuva ir toliau siekia tarptautinės paramos Ukrainai ir pasisako už teisingą bei ilgalaikę taiką“, – tikino K. Budrys. Lietuva siekia griežtesnio atsako į Rusijos hibridines grėsmes Atsakydamas į klausimus apie Rusijos vykdomas sabotažo operacijas, išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą ir kitas hibridinio karo formas, K. Budrys pabrėžė, kad šios veiklos turi būti vertinamos kaip platesnės Rusijos karinės strategijos dalis. Pasak ministro, Lietuvos atsakas turėtų apimti politinių ir ekonominių tokių operacijų kaštų Rusijai didinimą. Tarp galimų priemonių jis išskyrė tolesnį sankcijų griežtinimą ir pastangas pripažinti Rusijos karinę žvalgybą teroristine organizacija. [caption id="attachment_136502" align="alignnone" width="2560"] Susitikimas su ministru[/caption] K. Budrys pabrėžė, kad šios grėsmės aktualios ne tik Lietuvai ar NATO rytinio flango valstybėms. Visos Europos šalys turi įvertinti savo pažeidžiamumą ir stiprinti gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei visuomenę. „Saugumas kuriamas ne tik stiprinant karinius pajėgumus ir tarptautines sąjungas, bet ir didinant visuomenės informuotumą, pasirengimą, atsparumą bei gebėjimą drauge reaguoti į kylančius iššūkius“, – VILNIUS TECH studentams sakė ministras.
Plačiau
Tarp laivų ir technologijų: kaip užtikrinti saugų eismą Klaipėdos uoste?
Tarp laivų ir technologijų: kaip užtikrinti saugų eismą Klaipėdos uoste?
Klaipėdos uostas yra vienintelis neužšąlantis Lietuvos uostas ir vienas svarbiausių transporto mazgų Rytų Baltijos regione. Kasdien čia juda įvairių tipų laivai – nuo keleivinių ir krovininių iki tanklaivių, todėl užtikrinti saugų laivų eismą yra vienas svarbiausių uosto veiklos prioritetų. Intensyvi laivyba, siauresnės kanalo vietos ir prie krantinių stovintys dideli laivai navigacijos specialistams kelia iššūkių, kuriems spręsti būtinos ne tik žinios bei patirtis, bet ir pažangios technologijos. Šiai temai nagrinėti bakalauro baigiamąjį darbą skyrė Jūrų laivavedybos studijų programos absolventė Kamilija Būdvytytė, apdovanota Klaipėdos pramonininkų asociacijos stipendija už Klaipėdos miestui reikšmingą tyrimą. Darbe „Laivų saugaus prasilenkimo su prie krantinių stovinčiais laivais Klaipėdos uoste analizė, remiantis tarptautinių ir vietinių institucijų rekomendacijomis bei taisyklėmis“ ji nagrinėjo, kaip praplaukiančio laivo greitis ir atstumas iki prie krantinės stovinčio laivo veikia navigacinį saugumą. [caption id="attachment_136473" align="alignnone" width="1002"] Kamilija Būdvytytė[/caption] Pasitelkusi pažangų navigacinį treniruoklį ir skaitmeninį modeliavimą, K. Būdvytytė analizavo įvairius laivų prasilenkimo scenarijus, vertino jų poveikį švartavimo sistemoms ir bendram saugumui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir palyginti nedideli greičio ar atstumo pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką saugiam laivų judėjimui ir padėti priimti efektyvesnius sprendimus organizuojant eismą Klaipėdos uoste. Nors gali atrodyti, kad didžiausia rizika kyla judantiems laivams, pasak VILNIUS TECH absolventės, pavojų patiria ir prie krantinių stovintys laivai. Praplaukiantis laivas sukelia bangas, vandens sroves ir slėgio pokyčius, galinčius paveikti stovintį laivą. Dėl šių hidrodinaminių reiškinių laivas gali būti traukiamas prie praplaukiančio laivo arba stumiamas nuo krantinės, o švartavimo lynams ir krantinės atmušams tenka papildomos apkrovos. Ypač jautrios tokios situacijos tampa tada, kai prie krantinės stovi tanklaiviai. „Atlikdama tyrimą daug dėmesio skyriau veiksniams, kurie lemia saugų laivų prasilenkimą. Vieni svarbiausių yra laivo greitis, atstumas tarp laivų, jų dydis ir grimzlė, kanalo plotis bei gylis. Ne mažiau reikšmingos ir oro sąlygos: vėjas, srovės ir matomumas. Pagrindinis principas yra paprastas – kuo didesnis laivo greitis, tuo didesnis turi būti saugus atstumas iki prie krantinės stovinčio laivo“, – pažymi K. Būdvytytė. Siekdama įvertinti šių veiksnių poveikį, ji pasitelkė modernias technologijas. Tyrimas buvo atliktas naudojant navigacinį treniruoklį „Wärtsilä TRANSAS NTPro 6“, kuriame buvo atkurtas Klaipėdos uosto kanalas. Modeliuojant skirtingas situacijas buvo analizuojamas „Ro-Ro“ laivo prasilenkimas su prie krantinės stovinčiu tanklaiviu, keičiant plaukimo greitį ir atstumą tarp laivų. Skaitmeninis modeliavimas, autorės teigimu, leido pamatyti kur kas daugiau nei teoriniai skaičiavimai. Treniruoklyje buvo galima įvertinti ne tik hidrodinamines jėgas, bet ir tai, kaip laivą veikia vėjas, srovės, ribotas gylis ar pakitęs valdomumas. Tokios simuliacijos suteikia galimybę saugiai išbandyti įvairius scenarijus, kuriuos tikromis sąlygomis būtų sudėtinga ar net pavojinga atlikti. „Vienas įdomiausių tyrimo atradimų buvo tai, kad net ir nedideli greičio ar atstumo pokyčiai gali reikšmingai paveikti švartavimo lynų apkrovas. Didžiausios apkrovos buvo užfiksuotos ne laivams artėjant ar tolstant vienam nuo kito, bet tada, kai jie buvo lygiagrečiai vienas su kitu, šalia. Pavyzdžiui, kai laivas plaukė 8 mazgų greičiu ir vos 50 metrų atstumu nuo tanklaivio, didžiausia vieno lyno apkrova siekė 7,2 tonos jėgos. Sumažinus greitį iki 4 mazgų arba padidinus atstumą iki 120 metrų, apkrovos mažėjo kelis kartus. Šie rezultatai aiškiai parodė, kad mažesnis greitis ir didesnis atstumas labai prisideda prie saugumo“, – pasakoja VILNIUS TECH absolventė. Pasak jos, atlikto tyrimo išvados gali būti naudingos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktinei Klaipėdos uosto veiklai. Jos gali padėti tiksliau nustatyti saugaus plaukimo greičius skirtingose uosto vietose, tobulinti laivų eismo organizavimo procedūras, rengti locmanų ir laivų tiltelių komandų mokymus. K. Būdvytytė taip pat siūlo svarstyti situacinio greičio ribojimo taikymą vietose, kuriose laivai praplaukia ypač arti prie krantinių stovinčių tanklaivių. Šiandien saugią laivybą užtikrina gausybė išmaniųjų technologijų. Laivuose naudojamos elektroninės navigacijos sistemos, radarai, automatinės identifikavimo sistemos (AIS), elektroniniai žemėlapiai ir įvairūs ryšio sprendimai. Uosto veikloje svarbų vaidmenį atlieka Laivų eismo tarnyba, kuri realiuoju laiku stebi laivų judėjimą ir koordinuoja jų veiksmus. „Ateities uostai taps vis labiau panašūs į išmaniąsias transporto sistemas. Dirbtinis intelektas (DI), automatizuotos eismo valdymo platformos ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai padės tiksliau prognozuoti galimas rizikas, parinkti saugiausius maršrutus ir optimizuoti laivų judėjimą. Vis dėlto net ir technologijoms sparčiai tobulėjant, svarbiausias vaidmuo išliks žmogui – locmanui, kapitonui ar eismo valdymo specialistui, kuris kritinėse situacijose priims galutinį sprendimą“, – dalijasi K. Būdvytytė. VILNIUS TECH absolventės atliktas tyrimas parodė, kad šiuolaikinė laivyba neatsiejama nuo pažangių technologijų, tačiau saugumą vis dar lemia žmogaus gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Šis darbas atskleidžia, kaip mokslo žinios, skaitmeninis modeliavimas ir inovacijos gali prisidėti prie saugesnės bei efektyvesnės uostų veiklos ateityje.
Plačiau