Tvarumo ir skaitmeninės transformacijos lyderiai renkasi į NORDTEK konferenciją Vilniuje

Gegužės 30, 2025
Kaip techniškieji universitetai gali aktyviai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, tvaresnio miestų vystymosi ir išmaniųjų sprendimų kūrimo, kokia yra piliečių įtraukimo ir tarptautinės partnerystės svarba bei koks dirbtinio intelekto (DI) vaidmuo tvarumo kontekste? – Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškos NORDTEK konferencijos dalyviai jau birželio 11–13 d. 
 
NORDTEK organizacija vienija Šiaurės ir Baltijos šalių techniškuosius universitetus. Jau 53-ąją NORDTEK konferenciją šiemet organizuoja VILNIUS TECH, ir tai bus reikšmingas inžinerijos švietimo, tvarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo renginys Lietuvoje. 
 
Pagrindinė konferencijos tema – „Žalioji ir skaitmeninė universitetų transformacija“ (angl. Green and Digital University Transformation) – atitinka ne tik aktualiausius technologinių universitetų iššūkius, bet ir miestų, šalių bei visos Europos siekius gyventi ir veikti tvariau bei išmaniau. 
 
Konferencijoje laukiami aukštųjų mokyklų bendruomenės nariai, savivaldybių ir verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai bei visi, kuriems rūpi žalesnė ir pažangesnė ateitis. 
 
„Simboliška, jog 2025 metais Vilnius buvo oficialiai paskelbtas Europos žaliąja sostine, tad šis renginys yra neeilinė proga parodyti, jog ne tik VILNIUS TECH, bet ir visa Lietuva žengia tvarumo keliu. Kviečiame visus susidomėjusius dalyvauti – aptarsime universitetų poveikį ir vaidmenį, siekiant tvarumo tikslų, vykdant skaitmeninę transformaciją ir plėtojant miesto bei universiteto bendradarbiavimą“, – kviečia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas.  
 
Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų – Agnė Vaiciukevičiūtė – buvusi susisiekimo viceministrė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė – apie politikos formuotojų vaidmenį žaliojoje ir skaitmeninėje transformacijoje, Helen Sooväli-Sepping – tvarumo ekspertė – kels provokuojantį klausimą: ar tvarumas – praeitis, ar, priešingai, tai tik naujo, gilesnio ir efektyvesnio požiūrio į tvarumą pradžia? Oliver Zofic – ,,Microsoft“ vyresnysis „Modern Workplace“ specialistas ­– apie universitetų skaitmeninimo iššūkius, Anton Nikitin – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas – apie miesto žaliąją strategiją. 
 
Pasak VILNIUS TECH alumnės A. Vaiciukevičiūtės, universitetai šiandien keičia savo funkciją – iš tradicinių žinių perdavimo institucijų jie tampa aktyviais pokyčių iniciatoriais. Studijos vis dažniau grindžiamos tarpdiscipliniškumu ir realių problemų sprendimu: tvarumo klausimai aktualūs ne tik inžinerijos, bet ir ekonomikos, informacinių technologijų ar dizaino studijose. 
 
„Šiandien, kai susiduriame su geopolitiniais iššūkiais, tvarumas įgauna dar didesnę prasmę – tai tampa konkurenciniu pranašumu. Tvarumas – tai gebėjimas efektyviai veikti, kurti didesnę vertę. Visuomenės nariai linkę veikti tuomet, kai mato aiškų rezultatą, o tvarumas bei skaitmenizavimas tą rezultatą leidžia pasiekti greičiau ir efektyviau“, – sako dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 
Į konferenciją atvyks universitetų rektoriai, dekanai, dėstytojai, tyrėjai, doktorantai ir studentai iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos. Diskusijose dalyvaus ir miesto, verslo bei politikos lyderiai. Dalyvių laukia 3 dienas truksianti turininga programa: teminės ekskursijos, darbo grupės, pranešimai bei kultūrinė programa.  
 
NORDTEK organizacijai VILNIUS TECH priklauso jai dar nuo 2019 metų. NORDTEK priklausantys universitetai glaudžiai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Taip pat – skatina bendrus Europos projektus, prisideda prie tvaraus, ilgalaikio bendradarbiavimo, didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. 
 
Konferencija vyks 2025 m. birželio 11–13 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre, Saulėtekio al. 11, ir Senamiesčio rūmuose Trakų g. 1, Vilniuje. Renginys vyks anglų kalba, būtina išankstinė registracija, kurią rasite ČIA. 
 

Galerija

Panašios naujienos

29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
Spalio 20 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“, kuri suburs jaunuosius mokslininkus, akademinės bendruomenės narius ir įvairių sričių specialistus. Konferencijos programa Konferenciją sudarys dvi dalys: 12:20–13:50 val. Plenarinis posėdis VILNIUS TECH S1 rūmų I aukšto hole. 16:30–18:30 val. Magistrantų pranešimai nuotoliniu būdu, atskirose studijų programų sekcijose. Plenarinio posėdžio pranešėjai Plenarinio posėdžio metu bus aptariamos aktualios projektų valdymo, strategijų įgyvendinimo ir duomenų panaudojimo temos. Pranešimus skaitys: Mantas Kapočius (UAB „DIPA“) pristatys pranešimą „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuri pristatys pranešimą „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Chris Krul („Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė), kuris skaitys pranešimą „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Magistrantų mokslinių tyrimų pristatymai Antrojoje konferencijos dalyje magistrantai nuotoliniu būdu pristatys savo mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Visiems pranešimus skaičiusiems dalyviams bus išduoti tai patvirtinantys sertifikatai. Geriausi pranešimai, parengti mokslinių straipsnių forma, turės galimybę būti publikuoti mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Prisijungimo prie nuotolinių konferencijos sekcijų nuorodos bus paskelbtos artėjant renginio datai. Mokslo ir Organizacinio komiteto pirmininkas doc. P. Šūmakaris, tel. (0 5) 274 4885, el. paštas:  paulius.sumakaris@vilniustech.lt Mokslo ir Organizacinio komiteto sekretorė M. Vitkauskaitė-Duoblienė, tel. (0 5) 274 4889, el. paštas:  marina.vitkauskaite-duobliene@vilniustech.lt Plačiau
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Spalio 8–9 dienomis Taline, istoriniuose Estijos valstybingumo namuose (Estonian Statehood House), įvyko metinė Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo konferencija „The Baltic Technology Transfer Network Annual Conference 2026: Navigating the Next Era of Knowledge Transfer: AI, Commercialisation and Beyond“. Renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo tinklo („TTO Lithuania“) nariai – VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų ekspertė Justina Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertai. Dviejų dienų konferencija, kurią organizavo Estijos technologijų perdavimo tinklas, tapo svarbia platforma Baltijos ir Šiaurės šalių atstovams aptarti, kaip dirbtinis intelektas, intelektinės nuosavybės valdymas ir valstybės pagalbos taisyklės keičia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Dirbtinis intelektas TTO kasdienybėje: galimybės ir teisiniai iššūkiai Viena pagrindinių konferencijos temų – dirbtinio intelekto skverbimasis į technologijų perdavimo procesus. Pagrindiniame pranešime ir sekusioje diskusijoje ekspertai nagrinėjo strategiškai svarbius klausimus: Kaip DI įrankiai padeda TTO greičiau identifikuoti komercinį tyrimų potencialą? Kokių teisinių ir duomenų privatumo iššūkių kyla integruojant DI į intelektinės nuosavybės valdymą? Diskusijoje patirtimi dalijosi „Max Planck Innovation“ startuolių ir investicijų vadovas dr. Florian Kirschenhofer (Vokietija), „AIRE/TalTech“ dirbtinio intelekto ekspertas Rene Väli ir advokatų kontoros „Walless“ teisininkė, duomenų apsaugos ekspertė Tea Park. Diskusiją moderavo Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) Technologijų perdavimo centro vadovas Renato Calzone. Savo pranešime jis taip pat pristatė ir aptarė praktinius būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercine verte. Baltijos šalių atžalinių įmonių (Spin-off) ekosistema ir Lietuvos balsas Didelio dėmesio sulaukė tarptautinė panelinė diskusija „Ko reikia norint sukurti sėkmingą universitetinę atžalinę įmonę   Baltijos šalyse?“ (moderavo Anu Honkalinna iš Aalto universiteto, Suomija). Diskusijoje KTU patirtimi kuriant ir plėtojant universitetines atžalines įmones dalijosi  KTU Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Kartu su kolegomis iš Estijos („TalTech“) bei Latvijos (Institute of Solid State Physics) ji aptarė regioninius išradimų komercinimo iššūkius, bendradarbiavimą su investuotojais ir infrastruktūros plėtrą.   „Nors Baltijos šalys pasižymi stipriu mokslo potencialu, sklandus ir efektyvus technologijų   kelias į rinką reikalauja ne tik aiškios teisinės bazės, bet ir lankstaus požiūrio.Technologijų perdavimo centrai patys turi veikti kaip startuoliai – greitai reaguoti, ieškoti naujų, kartais net netipinių sprendimų ir padėti rasti tinkamiausią technologijos komercinimo kelią. Dalindamiesi patirtimi su Baltijos šalių kolegomis galime geriau suprasti bendrus iššūkius ir rasti praktiškus sprendimus,“ – pabrėžė Lietuvos atstovė. Praktinės dirbtuvės ir strateginis IN valdymas Atskirame pranešime dr. Florian Kirschenhofer analizavo valstybės pagalbos (State Aid) taisykles ir su jomis susijusius iššūkius technologijų perdavimo sandoriuose. Konferencijos kulminacija tapo interaktyvus strateginis žaidimas, kurio metu Lietuvos ir užsienio šalių TTO atstovai imitavo realias situacijas: atliko intelektinės nuosavybės analizę, priėmė strateginius sprendimus mokslo ir verslo sandoriuose bei ieškojo optimalių atradimų apsaugos būdų.   Konferencija Taline pratęsė praėjusiais metais Vilniuje pradėtą Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo (TTO Baltic) kasmetinių renginių tradiciją. Šie susitikimai stiprina regiono technologijų perdavimo specialistų bendradarbiavimą, suteikia galimybę dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių mokslinių tyrimų rezultatus sėkmingiau paversti rinkai pritaikomomis technologijomis ir inovatyviais verslais.   Renginį organizavo Estijos technologijų ir žinių perdavimo tinklas TTO Estonia, bendradarbiaudamas su Estijos patentų biuru, „Enterprise Estonia“ bei Estijos mokslo taryba. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.  
Plačiau