Tyrimo rezultatai rodo, kad stojamieji balai nenulemia tolesnių studijų sėkmės

Rugpjūčio 2, 2024
Baigėsi pirmasis stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kai kurie stojantieji džiaugiasi gavę kvietimus į norimas studijų programas, bet kai kuriems  galbūt pritrūko balo,  o gal drąsos siekti  svajonių specialybės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Duomenų analizės technologijų studentas, dabar jau absolventas Juras Lukaševičius, studijuodamas duomenų analizės technologijas, kartu su vadovu doc. dr. Tomas Rekašiumi bakalauro baigiamajame darbe kėlė klausimą, kas turi įtakos studijų sėkmei ir studentų ankstyvam iškritimui iš studijų, bandė atsakyti į klausimą ar stojamasis balas nulemia studijų sėkmę? Tam jaunasis mokslininkas pasinaudojo aštuonerių metų duomenimis, išanalizuodamas dvylika įvairių mokslų krypčių grupių VILNIUS TECH studijų programų.

Domėtis šia tema Jurą pastūmėjo darbo vadovas  doc. dr. Tomas Rekašius. O ir pats Juras, studijuodamas tiksliuosius mokslus matė, kad ne visi studentai sėkmingai baigia semestrą po semestro, kai kurie studentai  iškrenta iš studijų nebaigę universiteto. Taip pat pastebėjo, kad lankantys užsiėmimus studentai turi geresnius rezultatus, o iš studijų iškrenta nebūtinai silpniausiai besimokantys. Juras Lukaševičius sako, kad nebaigti studijų yra blogai ne tik studentams, bet ir universitetui, ir netgi Lietuvai. Tai ekonominiai bei socialiniai nuostoliai. Nustačius priežastis, kurios lemia studentų studijų rezultatų sėkmę, galima imtis veiksmų, padedančių rizikos grupėje esantiems studentams, taip pagerindami bendrus švietimo rezultatus ir sumažindami studentų iškritimo tikimybę.

Konkursinis balas tolesnei studento sėkmei nėra svarbus

Pirmieji tyrimo rezultatai VILNIUS TECH studentą nustebino: stojamieji balai, tai yra mokyklos rezultatai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos studentų akademinei sėkmei universitete. Pradžioje, išanalizavęs dviejų studijų programų, turinčių virš 100 studentų, keturių laidų baigimo duomenis, Juras nustatė, kad konkursinis stojamasis balas neturėjo jokios įtakos tolesnei studento akademiniams pasiekimams ir jo galimybėms sėkmingai baigti universitetą. Faktas atrodė neįtikėtinas, todėl Juras pasirinko išanalizuoti dar dešimt VILNIUS TECH studijų programų.  Į sąrašą pateko inžinerijos, matematikos, informatikos, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių  grupių programos. Tendencija pasitvirtino. Tyrimo išvados paneigia gyvuojančią nuomonę, kad mokyklos pasiekimai turi lemiamą įtaką mokinio ateities karjerai. Tai lemia tik galimybę stoti į universitetą, bet negarantuoja tolimesnės sėkmės.

J. Lukaševičius sako, kad įstojus į universitetą reikia žiūrėti į tai, kaip į naują pradžią, nes sėkmė universitete labiau priklauso nuo studentų įsitraukimo ir asmeninės motyvacijos. Ši įžvalga yra gera žinia ką tik įstojusiems studentams, kurie galbūt neturėjo puikių rezultatų mokykloje ir nerimauja dėl ateities. Juras pabrėžia, kad kiekvienas gali sužibėti universiteto aplinkoje, nepaisant savo praeities akademinių pasiekimų.

Kas turi įtakos sėkmingam studijų baigimui?

Ieškant atsakymo į klausimą, kas lemia studentų akademinę sėkmę, tampa akivaizdu, kad nėra universalaus priežasčių sąrašo, kurio remiantis galima tiksliai prognozuoti, ar studentas iškris. Tačiau pastebėti pasikartojantys aspektai, reikšmingai lemiantys studentų rezultatus. Vienas iš svarbiausių yra ryšys tarp pažymių vidurkių ir akademinės sėkmės. Studentai, kurių pažymiai studijuojant yra aukšti, turi mažesnius iškritimo šansus. Ypač svarbūs tolesnei studento sėkmei yra pirmojo semestro pažymiai: turintys aukštesnį pirmojo semestro vidurkį tikėtina sėkmingai studijuos ir toliau. Įdėtos pastangos pirmuose universiteto kursuose nulemia tolimesnių semestrų rezultatus. Panašiai kaip ir mokykloje, jei išvengiama spragų atsiradimo, naujų temų įsisavinimas vyksta sklandžiau. Tačiau pastebima, kad studentai, kurie iš karto susiduria su sunkumais, gali turėti iššūkių, didinančių iškritimo riziką. Taigi, pirmieji studijų rezultatai yra svarbus signalas, leidžiantis aukštosioms mokykloms anksti identifikuoti rizikos grupėje esančius studentus ir jiems padėti.

,,Džiaugiuosi, kad mano bakalauro baigiamasis darbas „VILNIUS TECH edukacinių duomenų statistinė analizė“ gali pasitarnauti būsiemiems studentams. Tyrimas parodė, kad akademinė sėkmė universitete yra prieinama visiems, kurie nori įdėti pastangų. Tai nukreipia dėmesį į dabartinius ir būsimus veiksmus. Studentai gali formuoti savo ateitį per sunkų darbą, didindami atsparumą iššūkiams ir naudojimąsi turimais ištekliais. Ši įžvalga ne tik motyvuoja studentus priimti augimo mąstyseną, bet ir skatina švietimo institucijas remti ir skatinti visus studentus, pripažįstant, kad praeities rezultatai neriboja būsimo potencialo“ – sako VILNIUS TECH absolventas Juras Lukaševičius.

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau