Unikalioje mokymosi programoje – nuosekli pažintis su inžinerija

Rugsėjo 29, 2017
Kriptovaliutų palyginimas, dalijimosi ekonomikos pavyzdžių analizė, cunamiui atsparaus namo projektavimas, vidaus apdailos medžiagų savybių tyrimas, Bluetooth ryšiu valdomų įrenginių konstravimas ir programavimas – tai ne studentų baigiamųjų darbų temos. Tai inžinerinio ugdymo praktikos darbai, kuriuos, ruošdamiesi brandos darbo rengimui, padarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerijos licėjaus vienuoliktokai. Tęsdamas sėkmingą praktiką šiemet VGTU inžinerijos licėjus, bendradarbiaudamas su VGTU,  startuoja su nauja unikalia Lietuvoje pirminio inžinerinio ugdymo programa.
 
Pasak VGTU Edukacinių kompetencijų grupės Pirminio inžinerinio ugdymo koordinatorės bei VGTU inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotojos inžineriniam ugdymui Linos Bagdžiūnaitės-Litvinaitienės, būtent 2016–2017 mokslo metais daryti Inžinerinio ugdymo praktikos darbai patvirtino, kad VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pajėgūs įžvelgti, išgryninti problemas bei surasti jiems tinkamus kūrybiškus inžinerinius sprendimus. „Praktika parodė, kad fragmentiškas mokinių supažindinimu su atskiromis inžinerinėmis sritimis nėra pakankamas, todėl atsirado poreikis nuosekliai ir kompleksinei, į bendrą tikslą orientuotai programai. Ją sudarėme taip, kad ji padėtų mokiniui bręsti kaip kūrybingai, kritiškai mąstančiai asmenybei, gebančiai įgyti inžinerines kompetencijas bei jas taikyti pažinimui, kūrybai ir valdymui“, – sako L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
 
Anot jos, sudarant programą buvo orientuojamasi į tai, kad vaikams būtų įdomu. „Mūsų tikslas nėra paruošti tam tikros srities specialistus. Mes norime mokyti vaikus inžinerijos. Išaugęs susidomėjimas mokslais VGTU inžinerijos licėjuje jau parodo, kad tėvai vis labiau supranta, kad inžinerija nėra mados reikalas, tai kasdienybė ir jos ateitis, nes visa tai, ką mes turime aplink save – pradedant telefonais ir baigiant patogiu, komfortabiliu gyvenimu – yra inžinerija. Jie nori, kai vaikai tai suprastų ir eitų tuo keliu“, – atkreipia dėmesį L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
 
Ji akcentuoja, kad programa unikali tuo, jog apjungia konkrečius VGTU inžinerijos licėjaus ir VGTU žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius ir suteikia galimybę gimnazijos klasių mokiniams su atskiromis inžinerijos sritimis susipažinti nuosekliai ir integruotai. VGTU inžinerijos licėjus ir VGTU yra vienintelės ugdymo įstaigos Lietuvoje turinčios tokią bendrą programą.
 
Pagal naująją programą nuo šių mokslo metų licėjaus pirmų gimnazinių klasių mokiniai pažintį su inžinerija pradės inžinerijos istorija, inžinerijos procesų verslo ir ekonomikos pagrindais bei gilinsis į dizaino sritį. Per pavasario pusmetį šie gebėjimai bus pritaikyti projektuojant. Antroje gimnazinėje klasėje lauks pažintis su biomechanika, medijų ir audiovizualinės inžinerijos pradmenimis, pavasario pusmetyje – programavimu bei chemijos laboratoriniais darbais. Trečių metų gimnazistai rudens pusmetį pradės mechatronikos ir informatikos inžinerija, o metus pabaigs klausydami paskaitų ir atlikdami laboratorinius bei praktikos darbus civilinės, civilinės miestų ir energijos inžinerijos srityse. Vyriausieji licėjaus gimnazistai išbandys savo jėgas statinio informaciniame modeliavime (BIM), t. y. susipažins su  funkciniu ir fiziniu objekto atvaizdavimu skaitmeninėje erdvėje bei visus savo įgytus gebėjimus apibendrins ekonomikos inžinerijos samprata.
 
Pasak VGTU inžinerijos licėjaus direktorės Reginos Mikalauskienės, 2016 m. pasirašyta VGTU ir VGTU inžinerijos licėjaus jungtinės veiklos sutartis dėl inžinerinio ugdymo programos įgyvendinimo buvo tarsi kertinis akmuo, nuo kurio pradėjo keistis konkrečios veiklos, skirtos inžinerinio ugdymo programai įgyvendinti. „VGTU ir VGTU inžinerijos licėjus dalijasi atsakomybe ir partneryste formaliojo ir neformaliojo inžinerinio ugdymo srityse, mokytojų kvalifikacijos, techninės kūrybos, karjeros planavimo, kultūros, sporto, meno veiklose ir bendruose renginiuose. Didžioji dalis inžinerijos ir projektavimo dalykų pamokų I–IV klasių mokiniams vyksta VGTU auditorijose ir laboratorijose, jas veda mūsų mokytojai kartu su universiteto dėstytojais“, – pasakoja VGTU inžinerijos licėjaus direktorė.
 
Kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos inžineriniais dalykais domėtis ir su projektais dirbti pačioje mokykloje, VGTU inžinerijos licėjus įrenginėja naujas  edukacines erdves mokiniams: „Licėjuje dar vis kaukši plaktukai, o po pamokų galima išgirsti ir galingesnes grąžtų „melodijas“ – šiuo metu įrenginėjame dar vieną inžinerijai skirtą edukacinę erdvę, kurioje vienu metu turėtų tilpti iki 50 mokinių. Jau esame įrengę projektavimo kabinetą, kai tik gausime kompiuterinę įrangą, jame galės dirbti 30 mokinių. Pagrindinė šios erdvės funkcija – projektavimo pamokos gimnazistams. Kadangi laimėjome projektą „Informatika pradiniame ugdyme“, įrengėme ypatingą informatikos klasę pradinukams. Ugdome kūrybingas asmenybes, tai ir planų dar daug turime“, – sako VGTU inžinerijos licėjaus direktorė.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau