Stojantiesiems

Unikalu: iššūkyje „Odisėja72“ per tris paras sukurta šešiolika naujų filmų

Gegužės 16, 2017
3 paros, 120 video kūrėjų, 16 naujų filmų – tokia iššūkio „Odisėja72“ matematika. Vakar kino teatre „Pasaka“ įvyko per rekordiškai trumpą laiką sukurtų filmų premjeros. Juos dalyvaujančios komandos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrike“ ruošė pagal renginio atidarymo metu gautas užduotis, o geriausiai pasirodžiusios, tiksliausiai organizatorių lūkesčius išpildžiusios keturios komandos apdovanotos vertingais prizais.
 
Renginio organizatoriaus video agentūros „Turbo“ vadovas Airidas Janušauskas teigia, jog audiovizualinių menų bendruomenė yra kaip niekad vieninga: „Šis renginys yra tikras įrodymas, kad video kūrėjai moka priimti iššūkius ir kurti kartu. „Odisėja72“ komandos patvirtino, kad svarbiausia ne konkurencija, o bendradarbiavimas. Entuziazmas, užsispyrimas ir galutinis rezultatas įrodo, kiek daug Lietuvoje yra jaunų stiprių ir talentingų video kūrėjų, o audiovizualinių menų rinkos laukia šviesi ateitis“.
 
„Įdomu buvo stebėti, kaip suspaustas laikas ir stresas skatina komandų kūrybiškumą. Pasirodo, per valandą Vilniuje gali gauti smuiką, 3 vonias, naro kostiumą, automobilį, plotą ant stogo, ir neribotą skaičių aktorių, makiažo meistrų ir montažo specialistų. Ypatingai džiugino tai, kaip kūrybiškai komandos išnaudojo VGTU „LinkMenų fabriką”: angarą, video ir audio studijas bei kitas kūrybines erdves“, – sakė pagrindinio renginio partnerio VGTU „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Girdzijauskaitė.
 
Pristatyti filmai bei jų idėjos labai įvairios: nuo romantinio žanro iki mokslinės fantastikos. Geriausiu filmu buvo išrinktas komandos „Paskutinis kartas“ filmas, kurio pavadinimas sutampa su komandos. Komisijos narė, „AMI Inkubatoriaus“ direktorė, režisierė Inesa Kurklietytė, pristatydama nugalėtoją atskleidė, kad komisija filmą rinko pagal tai, kaip komanda gebėjo apjungti visus kino elementus: „Vertinome kaip pavyko kinematografiją, scenarijų, aktorių darbą, montažą ir pačią idėją sujungti į vieną visumą, ir priversti žiūrovus tikėti tuo, kas matoma ekrane“.
 
Detektyvo žanro filmas, pasakojęs apie jauno vaikino kerštą mylimosios meilužiui, laimėjo 3600 eurų vertės VGTU „LinkMenų fabriko“, „Prorent“, „Promaksa“, „Hannu-pro Vilnius“ bei „AMI Inkubatoriaus“ įsteigtus prizus, kuriuos kiekviena laimėjusi komanda galės panaudoti ateities projektų kūrimui.
 
Kinematografiškiausio filmo kategorijoje laimėjo komandos „Danila production“ filmas „Broken but beautiful“. Komisijos narys operatorius Adomas Jablonskis pripažino, jog sprendimą lėmė geriausia kompozicija, ekspozicinis tęstinumas bei žanrą atspindintis apšvietimas.
 
Originaliausio idėjos įgyvendinimo kategorijoje laimėjo filmas „Kabliukas“, kurį sukūrė komanda „Nu ir ko“. Apdovanojimą skirdamas įmonės „Wide Wings“ kūrybos vadovas Raimondas Kavaliauskas neslėpė, jog šis filmas pretendavo į geriausio filmo nominaciją – dėl nugalėtojo komisija įnirtingai ginčijosi. Mokslinės fantastikos žanro filmas pasakoja apie herojų, visą gyvenimą iš rankų nepaleidžiantį skėčio–laiko mašinos. Geriausio montažo kategorijoje laimėjo komandos „Uuuuuu“ filmas „Who?“ – prizo nusipelnė už nenutrūkstamą ir istorijai papildomas prasmes suteikiantį montažą.
 
Filmus netrukus bus galima peržiūrėti renginio tinklalapyje www.odiseja72.lt .

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau