Universitetas įtraukia ir nepaleidžia, o ilgesys jo jaunyste ir smalsumu alsuojančioms sienoms lieka visam gyvenimui. Tai galėtų patvirtinti 90-metis Jonas Žemkus universitete studijuoti ir dirbti pradėjęs prieš 65 metus – 1961-aisiais. Čia jis sutiko ir savo gyvenimo meilę – Reginą vėliau tapusią Žemkiene, kuri universitete dirbo daugiau kaip 40 metų. Taip Žemkų šeimos istorija ilgiems dešimtmečiams šaknimis suaugo su VILNIUS TECH istorija.
Iš Joniškio rajono Pailių kaimo kilęs Jonas prisimena, kad atitarnavęs reikiamą laiką kariuomenėje, kurtis naujo gyvenimo atvyko į sostinę.
„Įstojau studijuoti teisės ir ieškojau darbo, kad galėčiau pragyventi. Kartą eidamas pro šalį užėjau į Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialą ir nedrąsiai paklausiau, ar neatsirastų kokio darbelio vakarais. Tuo metu filialui vadovavęs Aleksandras Čyras priėmė mane į Kadrų skyrių. Mokiausi dieną, o vakarais dirbdavau. Bet po kurio laiko mirė mano tėvelis ir dėl sudėtingos finansinės padėties teko mesti teisės studijas. Tuomet teko atvirkščiai – dieną dirbti, o vakarais studijuoti, nes įstojau į vakarines studijas KPI Vilniaus filialo Mechanikos fakultete“, – pasakoja J. Žemkus.
Jono Žemkaus gyvenimas nuotraukose.
Jis prisimena, kad pradžioje net neturėjo, kur gyventi. Didžiausias jauno vyro turtas buvo lova, kurią jam leido pasistatyti universiteto bendrabučio kambarėlyje. Vėliau Jonui buvo pasiūlyta apsigyventi universiteto patalpose prie garažų.
„Su žmona juokdavomės prisiminę, kad bendrą gyvenimą pradėjome garaže. Pamenu ir mūsų pirmąją pažinties dieną, kai sužinojusi, kad yra laisva kadrų inspektoriaus vieta, į darbo pokalbį ji atbėgo visa kiaurai permirkusi. Mat lauke tuo metu buvo stipri liūtis, o ji neturėjo skėčio“, – prisiminimais dalijasi J. Žemkus.
Regina ir Jonas Žemkai.
Besidarbuodami Žemkai baigė mašinų gamybos ekonomikos ir organizavimo inžinieriaus studijas. Regina toliau dirbo Kadrų skyriuje, o Jonas buvo paskirtas prorektoriumi administracijos ir ūkio reikalams. Jis gerai prisimena tą dieną, kai kartu su Aleksandru Čyru ir Antanu Aksomitu, Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininku, atvyko į Saulėtekį apžiūrėti būsimam studentų miesteliui skirtos vietos.
„Tuo metu tai buvo visiškas miesto pakraštys: pievos, miškas ir kaimas netoliese. Žiūrime, kad jau įkalti kuoleliai, kur planuota statyti Vilniaus universiteto pastatus. Matau, kad Čyrui patinka ši vieta. Pabėgėja ant kalniuko, dairosi į pušyną. Nusprendėme, kad ir mes norime čia naujuosius universiteto pastatus statyti“, – prisimena J. Žemkus.
1969 metais KPI Vilniaus filialas tapo Vilniaus inžineriniu statybos institutu (VISI), o netrukus Saulėtekyje pradėjo kilti ir naujieji universiteto pastatai.
J. Žemkus dalyvauja universiteto centrinių rūmų statybose Saulėtekyje.
J. Žemkus rodo nespalvotą nuotrauką iš naujų universiteto pastatų statybų pradžios. Ir dar vieną – su jau Saulėtekyje iškilusiais centriniais rūmais, prie kurių statybos jam teko nemažai prisidėti. 1974 metais baigti statyti ir 6 šešiolikos aukštų VU ir VISI studentų bendrabučiai. Tuomet jie buvo aukščiausi pastatai Vilniuje, todėl studentai pastatų grupę pradėjo vadinti Niujorku. Taip pamažu didžioji dalis universiteto fakultetų ir bendruomenės įsikūrė Saulėtekyje.
„Mano a. a. žmona Regina universitete išdirbo 43 metus, vadovavo Personalo direkcijai. Buvo labai kolegų mylima, daug širdies atidavė. O aš kuriam laikui buvau palikęs universitetą, dirbau gamybinėse įmonėse, viešbutyje „Lietuva“, bet 1998 metais vėl grįžau ir darbavausi Ūkio direkcijoje iki 2010-ųjų“, – pasakoja J. Žemkus.
Universitete studijavo ir kurį laiką dirbo ir abi Žemkų dukterys – Inga ir Daiva.
Jonas didžiuojasi, kad tapo 70-metį mininčio VILNIUS TECH istorijos dalimi, prisidėjo prie universiteto augimo ir klestėjimo.
Jonas Žemkus
„Esu dėkingas likimui už į universitetą atvedusius kelius, įgytą neįkainojamą patirtį, sutiktus neeilinius žmones. Dėkoju visai VGTU bendruomenei, ypatingai universiteto pirmajai vadovybei – Aleksandrui Čyrui, Romualdui Jonušui ir kitiems buvusiems bendradarbiams. Daug šviesių akimirkų liko prisiminimuose ir nuotraukose.
Linkiu universitetui sėkmingai gyvuoti, kaupti istoriją dar mažiausiai 70 metų ir sutelkti gabiausią ir darbščiausią jaunimą. Svajojantiems studijuoti universitete linkiu entuziazmo, kuo didžiausios sėkmės ir aukštų pasiekimų gyvenime. Manau, kad sėkmę gyvenime ir karjeroje lemia tvirti žmogiškų vertybių – nuoširdumo, darbštumo ir atkaklumo – pamatai“, – sako J. Žemkus.
