Stojantiesiems

Universitete paminėta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena

Kovo 5, 2015
Kovo 5-ąją dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) paminėta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena.
 
Šia proga VGTU vyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis, taip pat  istorikas, Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Valdas Rakutis.
 
Sugiedojus Lietuvos himną, sveikinimo kalbą pasakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas: „Kai lietuviai 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos nepriklausomybę, visi kartu mąstėme apie tautą, apie jos laisvę ir vienybę, taip pat savo siekiais sužavėjome pasaulį. Dabar patys nešame atsakomybę už savo šalį ir jos gerovę, kuriame ją modernią, teisingą ir artimą kiekvienam jos nariui jau 25-erius metus“.
 
V. Landsbergis pasidalijo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos prisiminimais. Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas papasakojo apie tuometinę politinę situaciją, prisiminė paskutines naktis prieš atkuriant nepriklausomybę. „Mes nenorėjome kažko nugalėti ar prieš kažką laimėti, mes siekėme atkurti teisingumą“, – apie nepriklausomos Lietuvos siekį pasakojo prof. V. Landsbergis.
 
V. Rakutis, prisimindamas nepriklausomybės atkūrimo laikus, pabrėžė žmonių idealizmą, tikėjimą savo valstybe ir pasitikėjimą tauta. Jis apgailestavo, kad šiuo metu tas tautinis entuziazmas sumenkęs, nors dabartinė politinė situacija tikrai neturėtų palikti lietuvių abejingų.
 
Minėjimo pabaigoje VGTU choras „Gabija“ atliko dainas „Mama, pakylėk ligi dangaus“ (Ovidijaus Vyšniausko muzika, Gintaro Zdebskio žodžiai), „Lietuva“ (Kipro Mašanausko žodžiai ir muzika), taip pat sutartinę „Pempel, pempel“, harmonizuotą Antano Adomaičio.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau