Stojantiesiems

Universitetų pažangos konferencija reiškia pritarimą Vyriausybės siekiui vykdyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką

Balandžio 14, 2017
Lyderiaujantys šalies universitetai reiškia pritarimą Vyriausybės siekiui vykdyti mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką, orientuotą į jo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą ir kokybinį aukštojo mokslo proveržį.
 
Vilniaus universitetą (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), Kauno technologijos universitetą (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) vienijanti Universitetų pažangos konferencija (UPK) pabrėžia, kad tvarią socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrą, mokytojų rengimą, tarpdiscipliniškumą galima užtikrinti tik plačios aprėpties klasikiniuose universitetuose, todėl būtina integruoti socialinių ir humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus su kitomis mokslo sritimis.
Stiprūs klasikiniai universitetai Lietuvoje yra būtini siekiant užtikrinti konkurencingą akademinę aplinką, studijų ir mokslinių tyrimų vienovę bei kokybišką pedagogų rengimą.
UPK pritaria, kad šiame aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimo etape būtų įgyvendinami šie pokyčiai:
  • Vilniuje akademinis potencialas būtų sutelktas klasikiniame Vilniaus universitete ir technologiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat veiktų specializuotos meno ir karo akademijos;
  • Kaune susijungtų Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas bei savarankiškai veiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
  • integraliai būtų sudarytos prielaidos vykdyti valstybinių kolegijų ir mokslo institutų tinklo pertvarką.
Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija turi sudaryti prielaidas studijų ir mokslinių tyrimų kokybės augimui, kuris būtų užtikrintas šiomis priemonėmis:
  • 2018 m. pakeliant minimalų stojamąjį konkursinį balą į universitetus iki 4 balų (tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose);
  • finansavimą skirstant atsižvelgiant į kokybinius kriterijus (pvz. absolventų įsidarbinamumas, universitetų moksliškumas ir kt.);
  • didinant mokslinių tyrimų finansavimą, užtikrinant adekvačias lėšas universitetų ūkiui ir administravimui;
  • skiriant tinkamą finansavimą, reikalingą kokybinei pertvarkai.
UPK kviečia visų šalies aukštųjų mokyklų vadovus, bendruomenes mąstyti strategiškai, rūpinantis šalies ateitimi ir paremti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės teikiamus aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo pasiūlymus.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau