Užsieniečiai iš JAE, Egipto, Ekvadoro ir Kazachstano įvardijo, kodėl renkasi studijas Lietuvoje

Rugsėjo 20, 2019

Daugėja išsilavinusių ir kvalifikuotų užsieniečių, kurie renkasi gyvenimo ir darbo galimybes Lietuvoje. Taip pat pastebimas nuolat augantis užsienio studentų susidomėjimas studijomis Lietuvoje ir teigiamai vertinama aukštojo mokslo kokybė. Šiemet atvykusieji studentai iš Egipto, Ekvadoro, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Kazachstano papildė laipsnio siekiančių studentų būrį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Pirmą kartą viešinčių Lietuvoje studentų klausėme, dėl kokių priežasčių pasirinko studijas Lietuvoje, kokius kultūrinius skirtumus pastebėjo, kas labiausiai nustebino mūsų šalyje.

Studijų pasirinkimą lėmė patrauklios sąlygos Lietuvoje

Iš Kazachstano atvykusi Malika Aimasheva VGTU studijuoja Kūrybines industrijas. Paklausta, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje, ji išskiria keletą priežasčių. „Visų pirma, visada norėjau įgyti aukštąjį išsilavinimą užsienyje, būti tarptautinės aplinkos dalimi, susitikti su žmonėmis iš viso pasaulio ir dalintis patirtimi, idėjomis bei kultūrinėmis ypatybėmis. Kita priežastis – Lietuvos švietimo sistema, apie kurią sužinojau iš savo tetos, apsilankiusios Lietuvoje. Labai žavi ir tai, kad lietuviai skatina savo vaikus pasitikėti savimi, sakydami jiems, kad neturi būti kaip visi, o yra nuostabūs tokie, kokie yra. Galiausiai, Lietuva yra viena iš Europos šalių, nenutolusi nuo mano tėvynės“, – apie savo pasirinkimą studijuoti Lietuvoje pasakoja Malika.

Mechatroniką ir robotikos inžineriją studijuojantis Mohamed Samy Mohamed Abdelrasoul Elwekel atvyko iš Egipto. Studentas negaili pagyrų, kad Lietuva yra graži šalis, tačiau neslepia, kad jo studijų pasirinkimui įtakos turėjo ir finansinės aplinkybės. „Lietuvoje pragyvenimui reikalingos gana mažos išlaidos, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Be to, aukštas VGTU pasaulinis reitingas mane paskatino stoti būtent į šį universitetą“, – teigia studentas.

„Jei galvojate apie Lietuvą norėdami įgyti studijų užsienyje patirties, tai bus geriausias jūsų sprendimas“, – įsitikinęs egiptietis Mohaned Ayman Elmohamady Ahmed, Elektronikos fakultete kremtantis Kompiuterių inžinerijos mokslus. Jis priduria, kad Lietuvoje galima įgyti aukštos kokybės išsilavinimą, kad turime keletą geriausių aukštojo mokslo institucijų, reitinguojamų visame pasaulyje. 

Pasak studento, Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai vertinami visame pasaulyje už turimus įgūdžius. „Be to, Lietuvoje aukštosios mokyklos teikia platų akademinių programų ir kvalifikacijų spektrą, todėl tai yra ideali studijų vieta, siekiant įgyvendinti profesines svajones. Programos yra pripažintos tarptautiniu mastu ir suteikia studentams puikias įsidarbinimo galimybes. Tai ir ekonominė šalis, kur pragyvenimo ir studijų išlaidos yra kiek mažesnės nei kitose Vakarų šalyse. Studentams ir tyrėjams sudaroma palanki mokymosi ir tyrimų aplinka, paskaitas veda aukštą kvalifikaciją turintys dėstytojai“, – Mohaned įvardija priežastis, lėmusias jo studijų pasirinkimą.

Plačios karjeros galimybės 

Finansų inžinerijos studentas Baba Mohamed Abhisheikh Lye, atvykęs iš Jungtinių Arabų Emyratų, išskiria 2 studijų pasirinkimo Lietuvoje priežastis: patogumą ir galimybes. „Kadangi gyvenu Dubajuje, todėl kelionių atžvilgiu Lietuva man kur kas patogesnė šalis nei JAV, Kanada ar Australija. Mano draugams ir šeimos nariams žymiai patogiau mane aplankyti. Pasirinkęs studijas čia, matau daug galimybių. Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, todėl studijuojant yra galimybių keliauti ir į kitas Europos vietas, atrasti kitas kultūras“, – pasakoja Baba Mohamed Abhisheikh Lye. 

Iš Ekvadoro atvyko ir nuo gimtinės nutolusioje šalyje studijuoti nusprendė ir Architektūros specialybę VGTU pasirinkęs Julian Matias Suarez Guayasamin. Nuo mažens svajojęs studijuoti architektūrą, vyresnėse klasėse Julian pradėjo abejoti dėl karjeros pasirinkimo. „Nusprendžiau praleisti vienerius metus, prieš pradėdamas studijas. Kai grįžau į vidurinę mokyklą pasikalbėti su karjeros konsultantu, jis rekomendavo Lietuvoje esančias inžinerijos ir architektūros programas, taip pat atkreipė dėmesį, kad jos vertinamos visame pasaulyje. Nusprendžiau, kad architektūra man bus tinkamiausias pasirinkimas, o studijų žinios leis kurti malonias bei funkcines erdves“, – teigia studentas.

Žavi Lietuvos gamta ir tarpusavyje deranti architektūra

Į Lietuvą atvykę užsienio studentai pastebi ir šalių skirtumus – kultūrinius ir socialinius. Kazachstane gyvenanti Malika stebisi, kad Vilnius labai kontrastingas miestas, kuriame harmoningai dera modernūs nauji pastatai šalia esančių senamiestyje. „Labiausiai nustebino ir tai, kad daugelyje Lietuvos vietų be baimės galima gerti vandenį iš čiaupo, kuris, paragavus, pasirodė gana minkštas. Nustebino oro uosto vieta, esanti netoli miesto centro. Žiūrėti, kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai – vaizdas, kurį verta pamatyti“, – įsitikinusi Malika.

Mohaned Ayman Elmohamady Ahmed pastebi, kad Lietuva išsiskiria unikalia ir nepaliesta gamta, su didelę teritoriją apimančiais žaliais miškais, skaidriais ežerais ir upėmis, auksiniais paplūdimiais prie Baltijos jūros, viduramžių pilimis ir daugiau nei tūkstančio metų kultūros paveldu.

Iš Dubajaus į Vilnių atvykusį Baba Mohamed Abhisheikh Lye kaip ir kitus jo draugus žavi Lietuvos grožis ir gamta, modernus pastatų įvaizdis, suderintas su senamiesčio architektūra. Tačiau jis įvardijo, kad Lietuvoje trūksta įvairesnio maisto, prieskonių ir pramogų įvairovės.  

Lietuva yra technologiškai išsivysčiusi šalis 

Mohamed Samy Mohamed Abdelrasoul Elwekel sako, kad Lietuva technologijų atžvilgiu yra puikiai išsivysčiusi šalis. Studentui nuostabą sukėlė tai, kad per trumpą laiką galima atsidurti kitame miesto gale, o per kelias valandas pervažiuoti ir visą Lietuvą. Pasidomėjęs istorija, studentas nustebo, kad Lietuva aukštą išsivystymo lygį pasiekė tik po 30 metų, kai tapo nepriklausoma šalimi, todėl, jo manymu, lietuviai turėtų neapsakomai tuo didžiuotis.

Ekvadorietį Julian Matias Suarez Guayasamin labiausiai šokiravo viešojo transporto sistema. „Jūs turite tikslius autobusų tvarkaraščius ir maršrutų aprašymus. Autobusai yra švarūs ir platūs,vairuotojai neskuba ir važiuoja atsargiai. Ekvadore dauguma autobusų ne tokie modernūs, o vairuotojai lenktyniauja mieste norėdami surinkti kuo daugiau keleivių per trumpesnį laiką. Kartais autobusai nesustoja stotelėje, kol keleivis nenuspaudžia specialaus mygtuko“, – pasakoja studentas.

VGTU mainų ir laipsnio siekiantys studentai iš užsienio sudaro daugiau nei 10 proc. visų VGTU studentų. Užsienio studentų, studijuojančių laipsnį suteikiančiose studijų programose, skaičius yra vienas iš esminių universiteto tarptautiškumo rodiklių. 

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau