Vadovo požiūris: ITSC vadovas Paulius Nomgaudas apie lyderio vaidmenį buriant IT talentų komandą

Gegužės 2, 2023

Pristatome naują Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komunikacijos projektą „Vadovo požiūris“ – pokalbius su vadovais, savo srities profesionalais, reprezentuojančiais universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Šie žmonės įkvepia susitelkti visą bendruomenę siekiant bendro tikslo – būti inžinerijos ir technologijos mokslų lyderiu. 

Pirmasis mūsų pašnekovas – Informacinių technologijų ir sistemų centro (ITSC) vadovas Paulius Nomgaudas. Centro veikla apima daug sričių – nuo finansų, personalo sistemų iki mokslo ir studijų techninės infrastruktūros. Kaip tinkamai suvaldyti visus procesus, suburti ir išlaikyti talentingus IT srities profesionalus? Apie visa tai kalbamės su Pauliumi Nomgaudu.

Informacinių technologijų ir sistemų centro veikla yra daugiakryptė, žiūrint iš pirmo žvilgsnio, apimanti gana skirtingas sritis. Kaip suvaldote visus vykstančius procesus, kad jie sklandžiai veiktų?

Galbūt viešumoje esu labiau matomas, nes atstovauju tiek universitetui, tiek centrui, dalyvauju įvairiuose renginiuose, bet nesu vienas – centre dirba 45 žmonės, kurie yra vienodai svarbūs ir vertinami. Rodos, kad drauge su profesionalia komanda laiku spėjame atlikti mums deleguojamas užduotis. Dažniausiai atlieku patarėjo vaidmenį, padedu spręsti įvairius klausimus, pasiūlau tinkamą kryptį, bet konkrečius darbus atlieka savo sričių profesionalai. Darbų yra daug ir įvairių, mano užduotis – priimti geriausius sprendimus ir atsakomybę už juos.

Užsiminėte apie išties nemažą centre dirbančių žmonių komandą. Kaip apibūdintumėte komandą, kuriai vadovaujate?  

Mūsų komanda yra įvairi, joje dirba daug žinių bei patirties sukaupę žmonės. Labai svarbi mūsų komandos dalis – praktiką atliekantys studentai. Jiems siūlome ne tik gerą, pagal užimamą poziciją, atlyginimą, bet ir patirtį – galimybę tobulėti kaip specialistui. Praktikantui augti padeda visa komanda, taip pat priskiriamas patyręs darbuotojas, kuris apmoko pradedantįjį. Jauni žmonės į komandą įneša savo indėlį, jie gauna profesinių iššūkių ir žinių, o mes – energiją ir darbo rezultatus. Tai lygiaverčiai mainai. Sudarome sąlygas dirbti ir studijuoti. Mūsų komandos nariai ir baigiamųjų darbų temas studentams pasiūlo – jie puikiai čia jaučiasi, o vėliau, įgiję profesinių žinių, arba pasilieka, arba išeina dirbti į didžiąsias IT įmones. Nė vienam mūsų „išaugintam“ specialistui dar nebuvo pasakyta, kad jis turi per mažai žinių ar įgūdžių.

Manau, kad ypač svarbu sutelkti visą komandą bendram rezultatui pasiekti, todėl viena pagrindinių mano atsakomybių – prižiūrėti, kad viskas darniai veiktų. Kiekvienas darbuotojas skirtingai mąsto, turi savo požiūrį į darbą, todėl eidamas į šią poziciją, daug dėmesio skyriau gilindamasis į įvairius komandos būrimo ir vadovavimo jai principus, psichologinio darbo su komanda aspektus.

Esate subūręs nemažą komandą, todėl įdomu, kas jums, kaip vadovui, yra svarbiausia darbe ir kaip pavyksta išlaikyti lojalius darbuotojus?

Visų pirma, man labai svarbus yra darbų planavimas. Planuoju kiekvieną dieną – nuo darbo iki asmeninių reikalų. Kitas svarbus dalykas – stengiuosi būti vadovu, o ne specialistu, kuris sprendžia kiekvieną iškilusį iššūkį. Žinoma, IT sritis labai plati, todėl privalu skirti dėmesio daugeliui dalykų, bet svarbu pasverti, ar pats turėtum gilintis į kiekvieną detalę, ar pasitikėti žmonėmis, kurie išmano savo darbą. Jei savo darbe nepasitiki komanda, negali jai ir vadovauti. Nesvarbu, kokia mano ar kolegų pozicija darbe – reikia gerbti kitų darbą ir nepamiršti, kad visi mes esame žmonės. 

Dirbant su komanda, ne mažiau reikšmingi ir psichologiniai aspektai. Būdamas vadovu, turiu matyti, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje ir diplomatiškai spręsti klausimus. IT srityje darbuotojų kaita yra neišvengiama, talentai nuolat medžiojami kitų įmonių. Vienintelis būdas juos išlaikyti – sukurti gerą darbo atmosferą ir duoti juntamą naudą darbuotojui. Pavyzdžiui, daug dėmesio skiriame komandos formavimo (angl. team building) veikloms, darbuotojai vyksta kartu į keliones, organizuojame tradicines vidines šventes. Esame stipri, vieninga komanda, kurioje žmonėms gera dirbti.

Kiekviename darbe pasitaiko įvairių iššūkių ar neretai ir nelabai malonių situacijų. IT sritis – ne išimtis. Kaip sprendžiate konfliktines situacijas? 

Įprasta, kad į vadovą žmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai yra problemų. Tokiose situacijose reikia sugebėti ne tik rasti sprendimą, bet mokėti valdyti stresą. Net jei kažkas blogai, visada pagalvokime, ką galime padaryti, kad būtų geriau – ieškokime sprendimų. Kai žmonės ateina turėdami rimtą klausimą, visada stengiuosi reaguoti ramiai, nesukeldamas stresinės situacijos. Manau, yra skirtumas tarp taip vadinamo „boso“ ir lyderio. Aš renkuosi padėti, įkvėpti ir būti lyderiu. Visada esu pasiruošęs padėti ir vertinu, kai žmonės ateina pasitarti. Komandos vadovas dažniausiai mato platesnį bendrą vaizdą, nes valdo didesnį kiekį informacijos. Be to, turiu gana platų ryšių tinklą IT srityje. Vienas skambutis ir galima padėti komandos nariui.

Gal galite pasidalinti įdomiais projektais, reikšmingais darbais, kurių pavyko pasiekti drauge su komanda, dirbant universitete?  

Prieš dešimt metų universitete pradėjau diegti „Agile“ projektų valdymo metodus, kurių principais vadovaujasi ir universiteto vadovybė. Tai padeda efektyviai planuoti ir organizuoti darbą. Mūsų turimi ištekliai yra riboti, todėl reikia tinkamai juos paskirstyti. ITSC visada turi darbų, bet mes planuojame, skirstome laiką ir kitus išteklius. Pavyzdžiui, vasarą daugiau dėmesio skiriame studentų priėmimui, rudenį – kitiems klausimams. Dar pirmaisiais metais „Agile“ diegiau vadovaudamasis knyga, punktas po punkto. Dabar tiesiog vadovaujuosi „Agile“ mąstysena – suprantu, koks įrankis ar metodas gali tikti konkrečiai situacijai. Kartais tiesiog reikia suvaldyti idėjas ar iš darbų srauto atsirinkti svarbiausią, kad visa organizacija be sustojimų galėtų judėti pirmyn.

Galime didžiuotis, kad su komanda universitete sukūrėme centralizuotą įrangos valdymo sistemą, vasarą atnaujiname kompiuterius auditorijose, perrašome programinę įrangą. Mūsų vizija, kad esami įrankiai turi palengvinti darbą. Taip pat investuojame į mokslo ir studijų infrastruktūrą. Dėstytojas gali kartais sentimentaliai pažvelgti į praeitį ir užrašyti uždavinį kreida ant lentos, bet nepamirškime, kad esame technologijų lyderiai, o kreida nėra technologija. Šiandien auditorijose dėstytojai naudoja naujausią įrangą, gali vykdyti hibridines studijas. Pandemija paspartino edukacinių technologijų plėtrą ir, nors ji baigėsi, neturėtume grįžti atgal. Tai turėtų tapti naująja studijų realybe – išnaudokime technologijas. Šiandien mes galime perkelti studijų medžiagą į virtualios realybės (VR) aplinką – aš ir pats esu kūręs mokymus VR aplinkoje. Žiūrėkime į priekį – juk studijuoti į universitetą ateina karta, kuri moka naudotis technologijomis.

Šių dienų pasaulyje turbūt iš technologinės pusės jau niekas nestebina, tačiau neretai kyla klausimų dėl technologijų saugumo. Kaip ITSC tvarkosi su duomenų saugumu? 

Tai didžiausias šių dienų iššūkis. Visa Europa žengia skaitmenizacijos keliu, o Lietuva yra lyderė – gerosios patirties iš mūsų mokosi ir užsienio šalys. Šiandien visi procesai yra skaitmeniniai, todėl ir kyla grėsmė. Dėl įvairių kibernetinių įsilaužimų didelė mūsų darbo dienos dalis yra ir visada bus skirta saugumui užtikrinti. Mes turime kompetencijų šioje srityje, bet kaip saugome duomenis neatskleisiu, tik pasakysiu, kad turime daug sprendimų. Pavyzdžiui, saugumui užtikrinti šiandien naudojame dviejų faktorių autentifikaciją. Daug dėmesio skiriame ir darbuotojų švietimui, nes žmogiškasis faktorius dažniausiai yra silpniausia grandis. Prieš dvejus metus susidūrėme su labai rimta ataka, kurios pasikartoja periodiškai.

Kokių ateities planų turite drauge su savo komanda? 

Mūsų skyrių vadovai ir ekspertai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, dalinasi žiniomis su kolegomis – sekame IT srities tendencijas ir patys kuriame pažangius sprendimus. Pažanga – tai nuolatinis judėjimas pirmyn, o IT srityje inovacijos yra kasdienybė. Turime daug idėjų ir vykdome daug projektų. Kaip techninis centras dirbame su Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklu LITNET, kuris yra Europos akademinio tinklo GEANT (nuo 2004 m. spalio mėn. – GEANT-2 projekto) dalyvis ir dalyvauja bendros Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvės kūrime. Tai dar viena sritis, kur galime tobulėti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Taip pat teikiame IT infrastruktūros kūrimo ir priežiūros paslaugas kitoms aukštosioms mokykloms, nes turime kompetencijų švietimo sektoriuje.

Ką patartumėte jaunam žmogui, pradedančiam karjerą IT srityje?

Visų pirma, reikia nebijoti rizikuoti. Kalbant apie startuolius, yra toks posakis: kam rūpi, kiek kartų iki 25-erių bankrutuosi? Kol esi jaunas, nieko neprarandi. Reikia bandyti, ieškoti ir atrasti. Taip pat ir darbe. Jei nejauti, kad tai tavo svajonių darbas – ieškok, kas tau artima, siek svajonės. Karjeros pradžioje norėjau būti programuotoju, vėliau pradėjau svarstyti apie analitiko darbą, dabar esu IT centro vadovas. Mano patarimas jaunimui – nenustokite ieškoti. Niekas neturi atskirti tavęs nuo svajonės.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau