Vadovo požiūris: ITSC vadovas Paulius Nomgaudas apie lyderio vaidmenį buriant IT talentų komandą

Gegužės 2, 2023

Pristatome naują Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komunikacijos projektą „Vadovo požiūris“ – pokalbius su vadovais, savo srities profesionalais, reprezentuojančiais universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Šie žmonės įkvepia susitelkti visą bendruomenę siekiant bendro tikslo – būti inžinerijos ir technologijos mokslų lyderiu. 

Pirmasis mūsų pašnekovas – Informacinių technologijų ir sistemų centro (ITSC) vadovas Paulius Nomgaudas. Centro veikla apima daug sričių – nuo finansų, personalo sistemų iki mokslo ir studijų techninės infrastruktūros. Kaip tinkamai suvaldyti visus procesus, suburti ir išlaikyti talentingus IT srities profesionalus? Apie visa tai kalbamės su Pauliumi Nomgaudu.

Informacinių technologijų ir sistemų centro veikla yra daugiakryptė, žiūrint iš pirmo žvilgsnio, apimanti gana skirtingas sritis. Kaip suvaldote visus vykstančius procesus, kad jie sklandžiai veiktų?

Galbūt viešumoje esu labiau matomas, nes atstovauju tiek universitetui, tiek centrui, dalyvauju įvairiuose renginiuose, bet nesu vienas – centre dirba 45 žmonės, kurie yra vienodai svarbūs ir vertinami. Rodos, kad drauge su profesionalia komanda laiku spėjame atlikti mums deleguojamas užduotis. Dažniausiai atlieku patarėjo vaidmenį, padedu spręsti įvairius klausimus, pasiūlau tinkamą kryptį, bet konkrečius darbus atlieka savo sričių profesionalai. Darbų yra daug ir įvairių, mano užduotis – priimti geriausius sprendimus ir atsakomybę už juos.

Užsiminėte apie išties nemažą centre dirbančių žmonių komandą. Kaip apibūdintumėte komandą, kuriai vadovaujate?  

Mūsų komanda yra įvairi, joje dirba daug žinių bei patirties sukaupę žmonės. Labai svarbi mūsų komandos dalis – praktiką atliekantys studentai. Jiems siūlome ne tik gerą, pagal užimamą poziciją, atlyginimą, bet ir patirtį – galimybę tobulėti kaip specialistui. Praktikantui augti padeda visa komanda, taip pat priskiriamas patyręs darbuotojas, kuris apmoko pradedantįjį. Jauni žmonės į komandą įneša savo indėlį, jie gauna profesinių iššūkių ir žinių, o mes – energiją ir darbo rezultatus. Tai lygiaverčiai mainai. Sudarome sąlygas dirbti ir studijuoti. Mūsų komandos nariai ir baigiamųjų darbų temas studentams pasiūlo – jie puikiai čia jaučiasi, o vėliau, įgiję profesinių žinių, arba pasilieka, arba išeina dirbti į didžiąsias IT įmones. Nė vienam mūsų „išaugintam“ specialistui dar nebuvo pasakyta, kad jis turi per mažai žinių ar įgūdžių.

Manau, kad ypač svarbu sutelkti visą komandą bendram rezultatui pasiekti, todėl viena pagrindinių mano atsakomybių – prižiūrėti, kad viskas darniai veiktų. Kiekvienas darbuotojas skirtingai mąsto, turi savo požiūrį į darbą, todėl eidamas į šią poziciją, daug dėmesio skyriau gilindamasis į įvairius komandos būrimo ir vadovavimo jai principus, psichologinio darbo su komanda aspektus.

Esate subūręs nemažą komandą, todėl įdomu, kas jums, kaip vadovui, yra svarbiausia darbe ir kaip pavyksta išlaikyti lojalius darbuotojus?

Visų pirma, man labai svarbus yra darbų planavimas. Planuoju kiekvieną dieną – nuo darbo iki asmeninių reikalų. Kitas svarbus dalykas – stengiuosi būti vadovu, o ne specialistu, kuris sprendžia kiekvieną iškilusį iššūkį. Žinoma, IT sritis labai plati, todėl privalu skirti dėmesio daugeliui dalykų, bet svarbu pasverti, ar pats turėtum gilintis į kiekvieną detalę, ar pasitikėti žmonėmis, kurie išmano savo darbą. Jei savo darbe nepasitiki komanda, negali jai ir vadovauti. Nesvarbu, kokia mano ar kolegų pozicija darbe – reikia gerbti kitų darbą ir nepamiršti, kad visi mes esame žmonės. 

Dirbant su komanda, ne mažiau reikšmingi ir psichologiniai aspektai. Būdamas vadovu, turiu matyti, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje ir diplomatiškai spręsti klausimus. IT srityje darbuotojų kaita yra neišvengiama, talentai nuolat medžiojami kitų įmonių. Vienintelis būdas juos išlaikyti – sukurti gerą darbo atmosferą ir duoti juntamą naudą darbuotojui. Pavyzdžiui, daug dėmesio skiriame komandos formavimo (angl. team building) veikloms, darbuotojai vyksta kartu į keliones, organizuojame tradicines vidines šventes. Esame stipri, vieninga komanda, kurioje žmonėms gera dirbti.

Kiekviename darbe pasitaiko įvairių iššūkių ar neretai ir nelabai malonių situacijų. IT sritis – ne išimtis. Kaip sprendžiate konfliktines situacijas? 

Įprasta, kad į vadovą žmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai yra problemų. Tokiose situacijose reikia sugebėti ne tik rasti sprendimą, bet mokėti valdyti stresą. Net jei kažkas blogai, visada pagalvokime, ką galime padaryti, kad būtų geriau – ieškokime sprendimų. Kai žmonės ateina turėdami rimtą klausimą, visada stengiuosi reaguoti ramiai, nesukeldamas stresinės situacijos. Manau, yra skirtumas tarp taip vadinamo „boso“ ir lyderio. Aš renkuosi padėti, įkvėpti ir būti lyderiu. Visada esu pasiruošęs padėti ir vertinu, kai žmonės ateina pasitarti. Komandos vadovas dažniausiai mato platesnį bendrą vaizdą, nes valdo didesnį kiekį informacijos. Be to, turiu gana platų ryšių tinklą IT srityje. Vienas skambutis ir galima padėti komandos nariui.

Gal galite pasidalinti įdomiais projektais, reikšmingais darbais, kurių pavyko pasiekti drauge su komanda, dirbant universitete?  

Prieš dešimt metų universitete pradėjau diegti „Agile“ projektų valdymo metodus, kurių principais vadovaujasi ir universiteto vadovybė. Tai padeda efektyviai planuoti ir organizuoti darbą. Mūsų turimi ištekliai yra riboti, todėl reikia tinkamai juos paskirstyti. ITSC visada turi darbų, bet mes planuojame, skirstome laiką ir kitus išteklius. Pavyzdžiui, vasarą daugiau dėmesio skiriame studentų priėmimui, rudenį – kitiems klausimams. Dar pirmaisiais metais „Agile“ diegiau vadovaudamasis knyga, punktas po punkto. Dabar tiesiog vadovaujuosi „Agile“ mąstysena – suprantu, koks įrankis ar metodas gali tikti konkrečiai situacijai. Kartais tiesiog reikia suvaldyti idėjas ar iš darbų srauto atsirinkti svarbiausią, kad visa organizacija be sustojimų galėtų judėti pirmyn.

Galime didžiuotis, kad su komanda universitete sukūrėme centralizuotą įrangos valdymo sistemą, vasarą atnaujiname kompiuterius auditorijose, perrašome programinę įrangą. Mūsų vizija, kad esami įrankiai turi palengvinti darbą. Taip pat investuojame į mokslo ir studijų infrastruktūrą. Dėstytojas gali kartais sentimentaliai pažvelgti į praeitį ir užrašyti uždavinį kreida ant lentos, bet nepamirškime, kad esame technologijų lyderiai, o kreida nėra technologija. Šiandien auditorijose dėstytojai naudoja naujausią įrangą, gali vykdyti hibridines studijas. Pandemija paspartino edukacinių technologijų plėtrą ir, nors ji baigėsi, neturėtume grįžti atgal. Tai turėtų tapti naująja studijų realybe – išnaudokime technologijas. Šiandien mes galime perkelti studijų medžiagą į virtualios realybės (VR) aplinką – aš ir pats esu kūręs mokymus VR aplinkoje. Žiūrėkime į priekį – juk studijuoti į universitetą ateina karta, kuri moka naudotis technologijomis.

Šių dienų pasaulyje turbūt iš technologinės pusės jau niekas nestebina, tačiau neretai kyla klausimų dėl technologijų saugumo. Kaip ITSC tvarkosi su duomenų saugumu? 

Tai didžiausias šių dienų iššūkis. Visa Europa žengia skaitmenizacijos keliu, o Lietuva yra lyderė – gerosios patirties iš mūsų mokosi ir užsienio šalys. Šiandien visi procesai yra skaitmeniniai, todėl ir kyla grėsmė. Dėl įvairių kibernetinių įsilaužimų didelė mūsų darbo dienos dalis yra ir visada bus skirta saugumui užtikrinti. Mes turime kompetencijų šioje srityje, bet kaip saugome duomenis neatskleisiu, tik pasakysiu, kad turime daug sprendimų. Pavyzdžiui, saugumui užtikrinti šiandien naudojame dviejų faktorių autentifikaciją. Daug dėmesio skiriame ir darbuotojų švietimui, nes žmogiškasis faktorius dažniausiai yra silpniausia grandis. Prieš dvejus metus susidūrėme su labai rimta ataka, kurios pasikartoja periodiškai.

Kokių ateities planų turite drauge su savo komanda? 

Mūsų skyrių vadovai ir ekspertai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, dalinasi žiniomis su kolegomis – sekame IT srities tendencijas ir patys kuriame pažangius sprendimus. Pažanga – tai nuolatinis judėjimas pirmyn, o IT srityje inovacijos yra kasdienybė. Turime daug idėjų ir vykdome daug projektų. Kaip techninis centras dirbame su Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklu LITNET, kuris yra Europos akademinio tinklo GEANT (nuo 2004 m. spalio mėn. – GEANT-2 projekto) dalyvis ir dalyvauja bendros Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvės kūrime. Tai dar viena sritis, kur galime tobulėti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Taip pat teikiame IT infrastruktūros kūrimo ir priežiūros paslaugas kitoms aukštosioms mokykloms, nes turime kompetencijų švietimo sektoriuje.

Ką patartumėte jaunam žmogui, pradedančiam karjerą IT srityje?

Visų pirma, reikia nebijoti rizikuoti. Kalbant apie startuolius, yra toks posakis: kam rūpi, kiek kartų iki 25-erių bankrutuosi? Kol esi jaunas, nieko neprarandi. Reikia bandyti, ieškoti ir atrasti. Taip pat ir darbe. Jei nejauti, kad tai tavo svajonių darbas – ieškok, kas tau artima, siek svajonės. Karjeros pradžioje norėjau būti programuotoju, vėliau pradėjau svarstyti apie analitiko darbą, dabar esu IT centro vadovas. Mano patarimas jaunimui – nenustokite ieškoti. Niekas neturi atskirti tavęs nuo svajonės.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH mokslininkų pranešimas pripažintas vienu geriausių tarptautinėje ACIEK konferencijoje
VILNIUS TECH mokslininkų pranešimas pripažintas vienu geriausių tarptautinėje ACIEK konferencijoje
Birželio 16–18 d. Malagoje (Ispanija) vyko jau 26-oji tarptautinė Inovacijų, verslumo ir žinių akademijos (Academy of Innovation, Entrepreneurship, and Knowledge – ACIEK) metinė konferencija. Šių metų konferencijos tema – „Inovacijos ir žinios pasauliui transformuoti: nuo verslo iki visuomenės“ (angl. Innovation and Knowledge to Transform the World: from Business to Society). Kasmet aktualiai temai skiriama konferencija suburia daugiau nei tūkstantį inovacijų, verslumo, žinių komunikacijos ir vadybos teoretikų, praktikų bei ekspertų iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos bei Australijos. Šiemet konferencijoje dalyvavo VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos komunikacijos katedros mokslininkai – prof., vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Černevičiūtė, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Rolandas Strazdas ir vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Banelienė. Mokslininkai konferencijoje pristatė pranešimą „Inovacijų tvariosios mados industrijoje vertinimas: daugiadimensio indekso modelis“ (angl. Measuring Innovation in the Sustainable Fashion Industry: A Multidimensional Index Framework), parengtą vykdomo tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ projekto „Just Fashion“ pagrindu. Projektą „Just Fashion“ įgyvendina 20 partnerių iš 8 valstybių, o jo koordinatorius – Antverpeno universitetas. VILNIUS TECH mokslininkų parengtas pranešimas buvo pripažintas vienu geriausių konferencijos pranešimų. Šis įvertinimas dar kartą patvirtina VILNIUS TECH mokslininkų vykdomų tyrimų aktualumą ir tarptautinį pripažinimą bei reikšmingą Kūrybinių industrijų fakulteto indėlį į inovacijų, kūrybiškumo ir tvarumo tyrimus. Sveikiname prof. dr. Jūratę Černevičiūtę, dr. Rolandą Strazdą ir dr. Rūtą Banelienę su reikšmingu tarptautiniu įvertinimu ir linkime sėkmės tęsiant mokslinius tyrimus bei įgyvendinant naujas iniciatyvas!
Plačiau
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia. Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė. Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia.
Plačiau