Šiemet Lietuva 16-toje Venecijos architektūros bienalėje, kurio tema – „Laisva erdvė“ (angl. Freespace), pristato Pelkių paviljoną. Tai – Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruojamas kompleksinis projektas, susidedantis iš atskirų dalių: paskaitų, kūrybinių dirbtuvių, ekspedicijų, leidinių ir fizinės erdvės Venecijoje, kuri pavadinta „Pelkių mokykla“ (angl. The Swamp School). Šioje dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus talpinančioje infrastruktūroje instaliacijas kuria ir kūrybines dirbtuves veda pasaulyje žinomi menininkai, dizaineriai, filosofai, architektai – jose sėkmingai dalyvauja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto studentai.
„Architektūros ir žmonių gyvenamųjų erdvių santykis nuolat kinta. Šiandieninėje situacijoje vis dažniau diskutuojama apie tai, kad tiek architektūros, tiek erdvės konkrečios ribos ir apibrėžimai trinasi ar įgauna naujas prasmes. Pelkė, balansuojanti tarp vandens ir žemės, yra viena taikliausiai tai išreiškiančių metaforų. Iš pelkių galima pasimokyti hibridiškumo, kaip meninį ir architektūrinį mąstymą galimai apjungiančio modelio, inspiracijų, kaip tirti ir patirti nematerialias architektūros formas. Edukacija yra itin svarbi projekto „Pelkių mokykla“ dalis. Labai vertiname, kad Architektūros fakulteto studentai sėkmingai dalyvauja šiame procese”, – sako viena iš „Pelkių mokyklos” koordinatorių VGTU Architektūros fakulteto docentė Indrė Ruseckaitė.
„Pelkių mokykloje”, kuria šiemet pirmąjį kartą Venecijoje savarankiškai prisistato Lietuva, galima rasti dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginių, kvapų ir garsų zonas, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentų natūralios lietuviškos pelkės instaliaciją, leidinių. Greta to veikia vasaros mokykla, kuri yra suskirstyta į tris skyrius: jau pasibaigęs „Pelkių radijas“ (angl. Swamp Radio), kuris buvo skirtas garsui, birželio 26–30 aplinkosaugos ateities spekuliacijos bus nagrinėjamos „Ateities saloje“ (angl. Futurity Island), o rugsėjo 24–29 dienomis numatyta „Bendrabūvio“ (angl. Commonism) tema, skirta dialogo su kitomis gyvybės formomis scenarijų paieškai. Į vasaros mokyklą kviečiami menininkai, sociologai, antropologai, architektai, planuotojai iš įvairių šalių, kad kuo išsamiau atskleisti vasaros mokyklų temų specifiką.
„Svarbiausias mūsų bendradarbiavimo su „Pelkių mokykla” taškas – edukacija. Viena iš pagrindinių Architektūros fakulteto krypčių yra studentų integravimas į tarptautinius projektus, tarptautines patirtis, jų skatinamas keliauti, domėtis, dalyvauti tarptautinėse vasaros mokyklose. 2016 metais Venecijos architektūros bienalėje prie pirmą kartą debiutavusios Lietuvos komandos „Baltijos paviljone” buvo prisijungę trys mūsų studentai, kurie pusę metų čia savanoriavo, jį prižiūrėjo, vedė ekskursijas lankytojams. Šiemet Lietuvai atstovaujančiame paviljone savanoriais dirba trigubai daugiau VGTU Architektūros fakulteto studentų. Jie prižiūri subtilią paviljono infrastruktūrą, tikrą pelkę, bakterijų kolbas, kuriose gyvena iš pelkių atvežtas dumblas su mikroorganizmais, garsus, kvapus, taip pat lankytojams pasakoja sudėtingą, integralią istoriją. Labai svarbu, kad studentai susipažintų su visu sudėtingu architektūros bienalės procesu iš vidaus. Juk gali būti, kad tie, kurie buvo savanoriais, pasisėmė vertingos patirties, vieną dieną taps ir kuratoriais”, – sako I. Ruseckaitė.
VGTU studentai Venecijos architektūros bienalėje ne tik savanoriauja, bet ir dalyvauja „Pelkių mokyklos” kūrybinėse dirbtuvėse. Norėdami patekti tarp dalyvių bei savanorių, jaunuoliai siuntė paraiškas, kurios buvo vertinamos pagal jų motyvaciją, gyvenimo aprašymą, tarptautinę patirtį. Pakviesti žmones, kurie turi daugiausiai patirties, didžioji dalis – šiųmetiniai absolventai, prie jų prijungti ir jaunesnieji kolegos.
„Iš viso apie penkiolika VGTU studentų dalyvaus Venecijos bienalėje – tai tikrai labai didelis skaičius. Per pastaruosius keletą metų mes dažnai organizuojame studentams vizitus į kitų šalių architektūros mokyklas, kviečiame juos susitikti su užsienio profesoriais, kartu dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse. Dalyvavimas tokiuose projektuose labai išplečia požiūrį ir studentai gali veikti kūrybiškiau”, – teigia docentė.
„Pelkių mokykla“ veiks iki lapkričio 25-os dienos. Pasak VGTU atstovės, paviljonas nėra sustingęs, jis visuomet keičiasi, kūrybinių dirbtuvių metu kiekvieną kartą atvažiavę menininkų ir jų kuruojamų studentų grupės išplečia paviljono infrastruktūrą naujomis instaliacijomis. Svarbiausia šio projekto idėja yra suvokti, ko mes galime pasimokyti iš pelkių tam, kad galėtume kitaip veikti, kitaip kurti, prisitaikyti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
„Džiugu, jog pagaliau ir Lietuvos architektūros studentai gali būti šaliai atstovaujančio paviljono Venecijoje dalimi. O, kol architektūros studentų aktyvus dalyvavimas bienalėje taps įpročiu, mes atradinėjame tuos dalyvavimo būdus, mokomės kartu ir šis procesas visuomet labai įkvepia”, – neabejoja I. Ruseckaitė.
Galerija
