Kasmet antrą lapkričio penktadienį švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šios dienos proga VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas sveikina verslo atstovus ir dalinasi verslo valdymo įžvalgomis.
Verslo sėkmei įtaką daro daugybė veiksnių. Geopolitinių, įstatyminių ar mokestinių sąlygų patys verslininkai negali kontroliuoti, tačiau jie puikiai gali suvaldyti iššūkius savo įmonių viduje. Tam, pasak verslo vadybos eksperto Egidijaus Suslavičiaus, yra reikalingas stiprus lyderis.
Apie tai, kokį vaidmenį įmonėje atlieka vadovas ir jo santykiai su darbuotojais pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros docentas-partneris E. Suslavičius.
Darbuotojas – visų pirma žmogus
Verslo sėkmė nemažai priklauso nuo to, kaip darbovietėje jaučiasi darbuotojai, ir didele dalimi tą lemia vadovo kuriamas santykis su jais. JAV tarptautinės analizės ir konsultacijų įmonės „Gallup“ statistikos duomenimis, tik 23 proc. darbuotojų pasitiki savo įmonės vadovybe, 51 proc. aktyviai seka darbo rinką arba ieško naujo darbo, ir tik 2 iš 10 yra priimtina organizacijos kultūra. Tuo tarpu darbuotojų veiklos ir tobulėjimo platformos „StaffCircle“ duomenimis, net 73 proc. Z kartos atstovų keistų darbo vietą, jei negautų dažno grįžtamojo ryšio ir bendravimo, tačiau tik 15 proc. darbuotojų turi trumpus kassavaitinius veiklos progreso aptarimus su savo tiesioginiais vadovais.
E. Suslavičius teigia, šie ir kiti tyrimai atskleidžia, kaip darbuotojų gera psichologinė savijauta ir kompetencijų vertinimas veikia mikroklimatą ir darbo našumą, todėl šie iššūkiai yra lengviausiai identifikuojami ir turėtų būti nesunkiai įveikiami.
„Išsprendus tam tikras problemas, galima mažiausiais resursais pasiekti didelį proveržį. Tačiau turi įvykti pokytis vadovų darbe – jie turi matyti žmones, o ne eilutes Excelio lentelėse. Ir turi suvokti, kad jų geriausi klientai yra ne už įmonės durų, o jos viduje.
Galime kalbėti apie skirtingas kartas ir jų elgseną, tačiau tai yra tik statistiniai duomenys – kiekvienas žmogus yra individualus, todėl vadovui reikia rasti raktą į kiekvieno darbuotojo širdį. Naujai ateinantys žmonės žino savo teises, mėgsta atvirumą ir atpažįsta vadovo manipuliavimą“, – pasakoja E. Suslavičius.
Docentas priduria, jog šiuo atveju labai svarbus tampa ir komandos vadovo autoritetas, kadangi pareigos suteikia tik formalią lyderystę – tikrą darbuotojų pripažinimą tenka užsitarnauti. „Kai formalūs lyderiai komandoje pripažįstami kaip tikri autoritetai, jie gali padėti atsiskleisti ir savo kolektyvui. Na, o jeigu formalūs vadovai autoriteto neturi – vargas ir tokiems lyderiams, ir darbuotojams“.
Be to, vadovo suformuota darbo kultūra turi įtakos ir darbuotojų kaitai. Pasak eksperto, kultūra, kurioje nauji vadovai arba darbuotojai paliekami visko išmokti patys, lemia, kiek darbuotojai bus įsitraukę į savo darbą ir tęs karjerą toje įmonėje.
Vadovu ne gimstama, o tampama
Vis dėlto, geru komandos lyderiu būti nelengva. Dažnai tam reikia ne įgimtų, bet įgytų savybių. Pasak eksperto, tai – didžiulis verslo iššūkis, kadangi būti vadovu neruošia jokia mokykla, o dažnai – ir pati įmonė.
„Specialistui tapus vadovu, tikima, kad vadovo savybės ir darbo įgūdžiai atsiras savaime ir kad netrukus tas žmogus staiga transformuosis į puikų lyderį. Tačiau su naujomis pareigomis ateina atsakomybė, buvęs darbas pasikeičia iš pagrindų – jei anksčiau specialistas buvo atsakingas tik už savo veiklos barą ir rezultatus, tai dabar jis atsakingas už visos komandos darbą“, – paaiškina E. Suslavičius.
Tokią naujų vadovų, taip pat ir naujų darbuotojų, situaciją ekspertas apibūdina kaip žmogaus įmetimą į vandenį ir stebėjimą, ar jis išplauks. „Jei nuskęsta, nusiplauname rankas ir sakome – prastas pasirinkimas. Jei išplaukia ir kapstosi iškėlęs galva virš vandens – klausiame, kodėl jis neplaukia krauliu? Bet ar mes mokėme jį plaukti krauliu?“.
Tačiau ekspertas pasakoja sutinkantis nemažai ir tokių įvairių lygių vadovų, kurie dažnai žino labai daug, bet retas kuris tas žinias taiko praktikoje. O tai – niekuo nesiskiria nuo nežinojimo. „Mūsų tikslas ir yra nutiesti tiltą per bedugnę tarp žinių turėjimo ir jų pritaikymo“ , – papildo E. Suslavičius.
Kaip būti geru vadovu?
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas-partneris E. Suslavičius pataria naujiesiems vadovams daugiau dirbti su komanda ir pastoviai atlikti daug mažų, tačiau reikšmingų darbų.
Pavyzdžiui, įsivardinti labiausiai atsiperkančias veiklas ir joms skirti daugiau dėmesio, išsikelti bei suplanuoti aiškius tikslus ir suderinti juos su įmonės ar padalinio tikslais, nusistatyti aiškius prioritetus, koncentruotis į pagrindines užduotis, suvaldyti trukdžius, krizes bei rizikas ir daug komunikuoti.
Privalu pažinti ir savo darbuotojus – jų bendravimo stilių, kiekvieno darbuotojo atskirų darbų delegavimo lygmenį. Taip pat svarbu kartu su jais sudaryti ugdymo ir atsakomybių perdavimo planus, suteikti grįžtamąjį ryšį ir palaikyti komandinę dvasią. „Kai darbuotojai jaučiasi reikalingi, rūpinamasi jų ugdymu, o jų pastangos ir nuomonė vertinamos, jie stipriai įsitraukia į įmonės veiklą ir tampa tikrais jos ambasadoriais – ir tai didžiąja dalimi priklauso nuo tiesioginio vadovo. Tokios įmonės išsivaduoja iš priklausomybės nuo vieno žmogaus (dažniausiai vadovo) idėjų, minčių ir sprendimų gniaužtų“, – teigia Verslo vadybos fakulteto docentas-partneris.
„Ne ką mažiau svarbu yra nepamiršti savęs – jeigu skirsite dėmesio savo sveikatai, savišvietai, šeimai ir draugams, turėsite jėgų tikslams pasiekti. Jei nors viena gyvenimo rato pusė kentės, tos problemos anksčiau ar vėliau neigiamai paveiks kitas“, – priduria ekspertas.
Galerija
