Stojantiesiems

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo rezultatas – kardinalūs pokyčiai statybos sektoriuje

Spalio 15, 2015
Vyriausybė strateginio komiteto posėdyje žengė itin svarbų žingsnį didinant Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje – pritarė statybos sektoriaus skaitmenizavimui. Kelios dienos iki šio nutarimo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusiame forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ viešėjęs pasaulinio lygio JAV kompanijos „Bentley Systems“ atstovas sakė, kad proveržis skaitmeninės statybos srityje įmanomas tik sujungus verslo ir universitetų jėgas. Gal šį vyriausybės sprendimą galima laikyti maža verslo ir mokslo bendradarbiavimo pergale?
 
BIM – statybų sektoriaus revoliucija
 
„Naujos konstrukcijos dažnai projektuojamos ten, kur jau yra kelių dešimtmečių statiniai. Dirbti tokioje aplinkoje yra iššūkis – naujas projektas turi įsilieti į bendrą visumą, būti priimtinas žmonėms. Taip pat dažnai statinys suprojektuojamas negalvojant apie jo ateitį, kas jam nutiks po keliasdešimties metų, kai jam reikės remonto, renovacijos ar jį teks visiškai nugriauti“, – į problemas, kurių nesprendė įprastas statinių projektavimas, dėmesį atkreipė programinės įrangos milžinės „Bentley Systems“ vadovas Timo Tuukkanenas iš Suomijos.
 
Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling – BIM) tikslas yra sukurti statinio projektavimo, statybos ir eksploatacijos valdymo strategiją, pagrįstą kompiuterinėmis modeliavimo technologijomis. Kadangi tai apima skirtingas sritis, atskirų statybos etapų vykdytojai yra skatinami burtis į komandas, dirbti kartu. Tokio pobūdžio darbo organizavimas padeda išvengti informacijos praradimo ir kitų klaidų, taupo lėšas.
 
„BIM yra daug daugiau nei išmanus būdas projektuoti. BIM apima visus procesus ir iš karto numato visą statinio gyvavimo ciklą. Tai naujas metodas konstruoti ir statyti, naujas būdas kurti tvarią aplinką“, – akcentavo T. Tuukkanenas.
 
Naujų specialistų rengimu jau pasirūpinta
 
Reaguodamas į pasaulines tendencijas ir numatydamas būsimą specialistų poreikį Lietuvos aukštasis mokslas taip pat ėmėsi iniciatyvos rengti BIM specialistus. Šių metų pradžioje VGTU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su pasaulinės programinės įrangos teikėja „Bentley System Solutions“ dėl „BIM akademijos“ įsteigimo universitete. VGTU koordinuoja šios akademijos veiklą Baltijos šalyse.
 
„Bentley System“ direktorius atkreipė dėmesį kad kai kurios naujovės į verslo sferą ateina greičiau, nei į studijų programas. „Bendradarbiaudami su VGTU siekiame prisidėti prie to, kad inžinerinis mokslas ir verslas eitų koja kojon su tendencijomis. Norime, kad studentai išmoktų dirbti su realiomis programomis ir ne tik teoriškai pasiruoštų darbui“, – sako T. Tuukkanenas.
 
Viena iš „Bentley Systems“ ir VGTU bendradarbiavimo sričių – studentų supažindinimas su BIM. Organizacijos kartu rengia naujas su skaitmeninės statybos technologijomis susijusias magistrantūros bei doktorantūros studijų programas, studentams suteikiama prieiga prie „Bentley Systems“ siūlomos programinės įrangos bazės, įmonės priima studentus atlikti profesinę praktiką.
 
Galima pastebėti, kad abi organizacijos tikslingai žvelgė į ateitį – gavus valstybės pritarimą dėl BIM vystymo statybos sektoriuje atsiranda natūralus specialistų perkvalifikavimo poreikis. VGTU dar 2014 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje Skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų statyboje centrą, kuris koordinuoja BIM specialistų rengimo už universiteto ribų klausimus.
 
Apibendrindamas verslo ir mokslo bendradarbiavimo reikšmę „Bentley Systems“ vadovas pabrėžė, kad šios sritys turi atskirus dedamuosius, kuriuos sujungus susiformuoja jėga, galinti paskatinti permainas visuomenėje. „Universitetai turi visas galimybes vystyti idėjas, kurti naujus produktus. Verslas kuruoja komercinę pusę – gali padėti šioms naujovėms įžengti į rinką, pasirūpinti, kad jos būtų praktiškos ir reikalingos“, – sako T. Tuukkanenas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau