Stojantiesiems

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo rezultatas – kardinalūs pokyčiai statybos sektoriuje

Spalio 15, 2015
Vyriausybė strateginio komiteto posėdyje žengė itin svarbų žingsnį didinant Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje – pritarė statybos sektoriaus skaitmenizavimui. Kelios dienos iki šio nutarimo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusiame forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ viešėjęs pasaulinio lygio JAV kompanijos „Bentley Systems“ atstovas sakė, kad proveržis skaitmeninės statybos srityje įmanomas tik sujungus verslo ir universitetų jėgas. Gal šį vyriausybės sprendimą galima laikyti maža verslo ir mokslo bendradarbiavimo pergale?
 
BIM – statybų sektoriaus revoliucija
 
„Naujos konstrukcijos dažnai projektuojamos ten, kur jau yra kelių dešimtmečių statiniai. Dirbti tokioje aplinkoje yra iššūkis – naujas projektas turi įsilieti į bendrą visumą, būti priimtinas žmonėms. Taip pat dažnai statinys suprojektuojamas negalvojant apie jo ateitį, kas jam nutiks po keliasdešimties metų, kai jam reikės remonto, renovacijos ar jį teks visiškai nugriauti“, – į problemas, kurių nesprendė įprastas statinių projektavimas, dėmesį atkreipė programinės įrangos milžinės „Bentley Systems“ vadovas Timo Tuukkanenas iš Suomijos.
 
Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling – BIM) tikslas yra sukurti statinio projektavimo, statybos ir eksploatacijos valdymo strategiją, pagrįstą kompiuterinėmis modeliavimo technologijomis. Kadangi tai apima skirtingas sritis, atskirų statybos etapų vykdytojai yra skatinami burtis į komandas, dirbti kartu. Tokio pobūdžio darbo organizavimas padeda išvengti informacijos praradimo ir kitų klaidų, taupo lėšas.
 
„BIM yra daug daugiau nei išmanus būdas projektuoti. BIM apima visus procesus ir iš karto numato visą statinio gyvavimo ciklą. Tai naujas metodas konstruoti ir statyti, naujas būdas kurti tvarią aplinką“, – akcentavo T. Tuukkanenas.
 
Naujų specialistų rengimu jau pasirūpinta
 
Reaguodamas į pasaulines tendencijas ir numatydamas būsimą specialistų poreikį Lietuvos aukštasis mokslas taip pat ėmėsi iniciatyvos rengti BIM specialistus. Šių metų pradžioje VGTU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su pasaulinės programinės įrangos teikėja „Bentley System Solutions“ dėl „BIM akademijos“ įsteigimo universitete. VGTU koordinuoja šios akademijos veiklą Baltijos šalyse.
 
„Bentley System“ direktorius atkreipė dėmesį kad kai kurios naujovės į verslo sferą ateina greičiau, nei į studijų programas. „Bendradarbiaudami su VGTU siekiame prisidėti prie to, kad inžinerinis mokslas ir verslas eitų koja kojon su tendencijomis. Norime, kad studentai išmoktų dirbti su realiomis programomis ir ne tik teoriškai pasiruoštų darbui“, – sako T. Tuukkanenas.
 
Viena iš „Bentley Systems“ ir VGTU bendradarbiavimo sričių – studentų supažindinimas su BIM. Organizacijos kartu rengia naujas su skaitmeninės statybos technologijomis susijusias magistrantūros bei doktorantūros studijų programas, studentams suteikiama prieiga prie „Bentley Systems“ siūlomos programinės įrangos bazės, įmonės priima studentus atlikti profesinę praktiką.
 
Galima pastebėti, kad abi organizacijos tikslingai žvelgė į ateitį – gavus valstybės pritarimą dėl BIM vystymo statybos sektoriuje atsiranda natūralus specialistų perkvalifikavimo poreikis. VGTU dar 2014 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje Skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų statyboje centrą, kuris koordinuoja BIM specialistų rengimo už universiteto ribų klausimus.
 
Apibendrindamas verslo ir mokslo bendradarbiavimo reikšmę „Bentley Systems“ vadovas pabrėžė, kad šios sritys turi atskirus dedamuosius, kuriuos sujungus susiformuoja jėga, galinti paskatinti permainas visuomenėje. „Universitetai turi visas galimybes vystyti idėjas, kurti naujus produktus. Verslas kuruoja komercinę pusę – gali padėti šioms naujovėms įžengti į rinką, pasirūpinti, kad jos būtų praktiškos ir reikalingos“, – sako T. Tuukkanenas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau