Stojantiesiems

Verslo taisyklės keičiasi greičiau nei strategijos: kas padeda neatsilikti?

Gegužės 8, 2026

Verslo konkurencingumas ir sėkmė šiandien vis mažiau priklauso vien nuo to, kas vyksta organizacijos viduje. Geopolitiniai pokyčiai, skaitmeninimo banga, griežtėjantys tvarumo ir skaidrumo reikalavimai verčia verslą aktyviai reaguoti ir svarstyti: ar tai, kas veikė vakar, veiks rytoj?

Taisyklės keičiasi greičiau nei strategijos. Politiniai sprendimai, teisinis reguliavimas, technologinis proveržis neklausia, ar organizacijos yra tam pasiruošusios, – šie veiksniai tiesiog diktuoja žaidimo taisykles. Ir vis dažniau paaiškėja, kad vien verslo logikos nepakanka tam, kad būtų galima šiuos pokyčius ne tik suprasti, bet ir numatyti.

Nebeužtenka vien verslo logikos

Būtent čia ryškėja esminė tendencija: organizacijų konkurencingumą bei atsparumą nuolat kintančioje aplinkoje lemia ne atskiri sprendimai, o tai, ar verslas, akademinė bendruomenė ir politikos formuotojai sugeba veikti kaip vieninga sistema.

„Šiandien bendradarbiavimas tarp šių sričių yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Sprendimai, kurie daro įtaką verslui, gimsta ne vienoje erdvėje, todėl ir atsakymai turi būti ieškomi kartu“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.

VVF dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė

Ekonomikos ir vadybos mokslai šiandien nagrinėja ne tik tai, kas vyksta rinkoje, bet ir kodėl tai vyksta bei kas laukia toliau. Sisteminis požiūris, tarpdiscipliniškumas ir ilgalaikė analizė leidžia pamatyti signalus anksčiau, nei jie tampa akivaizdūs.

Ne atsitiktinai tarptautinėje mokslinėje darbotvarkėje dominuoja temos, kurios verslui tampa kasdienybe: geopolitikos įtaka rinkoms, kapitalo judėjimas, ESG transformacija, dirbtinio intelekto plėtra.

Studijos – atsakas į realius verslo iššūkius

Būtent tokį požiūrį plėtoja ir VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas, sąmoningai rinkdamasis kalbėti verslui suprantama kalba, jungdamas akademinį tikslumą su praktinėmis įžvalgomis. Čia analizuojama ne tik teorija, bet ir sprendimai, su kuriais organizacijos susiduria šiandien.

Studijų procese atsispindi tos pačios kryptys, kurios dominuoja ir tarptautiniuose tyrimuose: dirbtinio intelekto taikymas, skaitmeninė branda, tvarumo integravimas į verslo modelius. Tai leidžia studentams ne tik suprasti vykstančius pokyčius, bet ir mokytis juos taikyti praktikoje, priimant sprendimus realiame verslo kontekste.
Ir būtent tokio požiūrio poreikį šiandien aiškiai patvirtina verslo praktika. Pastarųjų metų patirtis tai tik patvirtina: įmonės, kurios tvarumą ir finansinį atsparumą integravo į strategiją, o ne paliko ataskaitų prieduose, gerokai stabiliau atlaiko rinkos pokyčius. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – gebėjimas laiku pastebėti pokyčius vartotojų elgsenoje, reguliavime ar kapitalo rinkose.

Dar vienas iššūkis verslo pasaulyje – technologijų greitis. Dirbtinis intelektas atveria milžiniškas galimybes, tačiau kartu kuria naujas rizikas. Greitis be aiškios krypties gali ne tik auginti organizaciją, bet ir ją destabilizuoti. O reguliacinė aplinka, bandydama šiuos procesus suvaldyti, pati tampa papildomu iššūkiu. Todėl šiandien ypač svarbus tampa sisteminis požiūris – gebėjimas matyti ne tik pavienius pokyčius, bet jų visumą. Būtent tokio platesnio, tarpdisciplininio požiūrio šiandien vis dažniau ieškoma tarptautinėse diskusijose, kur susitinka skirtingos perspektyvos.

Tarptautinės diskusijos apie konkurencingumo ateitį

Atsakymų į šiuos klausimus gegužės 14–15 dienomis Vilniuje ieškos mokslininkai, verslo praktikai ir politikos formuotojai iš skirtingų pasaulio regionų. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Business and Management 2026“, kuri tampa erdve, kurioje susitinka skirtingos perspektyvos ir gimsta sprendimai.

Šioje konferencijoje, kurios centrinė ašis – pasauliniai pokyčiai ir konkurencingumo ateitis („Global Shifts and the Future of Competitiveness“), labai aiškiai atsiskleidžia, kaip keičiasi konkurencingumo logika ir kur šiandien juda verslo ir vadybos tyrimų laukas: daugiau nei 60 % pristatomų darbų vienaip ar kitaip jungia tvarumo ir skaitmenizacijos temas.

Diskusijose dominuoja tokie kryptingi akcentai, kaip dirbtiniu intelektu grįsti tvarūs veiklos modeliai, skaitmeninė branda kaip strateginis gebėjimas, žiedinė ekonomika ir duomenimis grįstas sprendimų priėmimas. Greta to stipriai išlaikomas ir klasikinės vadybos blokas: organizacijų atsparumas, lyderystė, darbuotojų įsitraukimas, tačiau jis jau analizuojamas per transformacijos ir technologinio pokyčio prizmę. Konferencijos temų spektras rodo ne fragmentuotą, o gana nuosekliai besiformuojantį „dvigubos transformacijos“ (green + digital) lauką, kuriame skirtingos disciplinos vis dažniau susilieja į bendrus sprendimų modelius.

Verslui ši konferencija siųs labai aiškią žinutę: pristatomi naujausi tyrimų rezultatai leis ne tik geriau suprasti pokyčius, bet ir praktiškai juos įdarbinti. Diskusijose išryškės kryptys, kurios gali būti tiesiogiai perkeltos į organizacijų veiklą – nuo „DI taikymo sprendimų priėmime ir finansų prognozavime“ iki „ESG integravimo į kasdienius valdymo procesus“ ar „skaitmeninės brandos vertinimo modelių viešajame ir privačiame sektoriuje“.

Ne mažiau svarbu, kad bus akcentuojamas ir žmogiškasis faktorius – žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas, kompetencijų transformacija ir organizacinė kultūra tampa kritiniais sėkmės veiksniais. Kitaip tariant, šioje konferencijoje vyksiančios diskusijos parodys, kaip konkurencinis pranašumas artimiausiais metais bus kuriamas ne atskirai investuojant į technologijas ar tvarumą, o gebant juos sistemingai sujungti į veikiančius verslo modelius.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas kviečia registruotis į konferenciją bei sekti kitų metų konferencijos naujienas.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis. Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius. Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą. Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką suteikė svarbią perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje. Dr. Gediminas Račiukaitis, ChipsC²-LT koordinatorius iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Kompetencijos centro esminį vaidmenį, jungiantį koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe. Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius. Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė gilų žvilgsnį į tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių. Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose. Dalyvių pasiekimų apdovanojimai Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko. Ypatingo įvertinimo sulaukė Wan-Ru Yao, kurio darbas pelnė specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą. Konferencijos mokslinis komitetas, Prof. Dr. Darius Plonis, Doc. Dr. Artūras Medeišis, ir organizatoriai, Dr. Justina Anulytė, džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru. „Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas,“ – teigė Doc. Dr. Artūras Medeišis. Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė: Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“ Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“ Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“. „eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.  
Plačiau
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato penktąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH LinkMenų fabriko studijoje kalbame apie muziką, tikrumą, technologijas, kūrybą bei „iPhone“ telefonais įrašomus albumus. Mūsų svečias – Šarūnas Joneikis. „Aš esu Šarūnas Lukas Joneikis – tiesiog žmogus, bandantis suprasti, ką gero ir įdomaus galiu nuveikti šioje planetoje“, – taip save pristato vienas ryškiausių Lietuvos alternatyviosios muzikos balsų. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode grupės „Garbanotas“ siela Šarukas atvėrė duris į savo kūrybinį pasaulį, kuriame telpa viskas: nuo kūrybinės ramybės iki drąsių eksperimentų su technologijomis. Nors daugeliui jis atpažįstamas iš pirmųjų akordų, šiame pokalbyje Šarukas (kaip jis pats save vadina, sujungęs Šarūno ir Luko vardus) atsiskleidžia ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip filosofiškas kūrėjas, kuriam vidinis tikrumas yra svarbesnis už bet kokią studijinę švarą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokiu pašnekovu ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: „Garbanotas bosistas“ – pavadinimas vienai dienai Vienas įdomiausių faktų – grupės pavadinimas atsirado beveik iš pokšto. Vaikštant Palangos Basanavičiaus gatve ir sulaukus komentarų apie ilgus plaukus, muzikantai svarstė pasivadinti „Plaukuotu gitaristu“. „Mūsų bosistas buvo garbanotas, tai galvojom – pasivadinam trumpam „Garbanotas bosistas“, vienoms Gatvės muzikos dienoms, o po to galvosim ką kita“, – prisimena Šarūnas. Tas „trumpam“ virto viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, o pavadinimas tapo kokybiškos muzikos ženklu. Kūryba be filtrų: nuo studijos iki „iPhone“ Šarūnas atvirai pasakoja apie savo požiūrį į techniką. Nors profesionalios studijos turi savo žavesio, kūrėjui svarbiausia – pagauti akimirkos emociją. „Šiais laikais viską galima padaryti paprasčiau. Kartais albumas ar daina gali gimti tiesiog „iPhone“ telefone, jei būtent tą akimirką pajauti, kad tai yra tikra“, – teigia muzikantas. Jam muzika nėra „darbas“, kurį reikia atlikti – tai vidinė būsena, kurią geriausia užfiksuoti čia ir dabar, kol dar nedingo kūrybinė euforija. Įsimintiniausias uždarbis – ne honoraras Muzikantas prisimena jautrią istoriją iš karjeros pradžios, kai grojant gatvėje prie jų priėjo benamis. Žmogus, kuris pats turėjo nedaug, nusprendė savo pinigais pasidalinti su muzikantais. „Tai buvo didžiulis įvertinimas. Žmogus atidavė tai, ką turėjo, nes jį palietė muzika. Tokie momentai yra patys tikriausi“, – sako Šarukas. Tarp laisvės ir atsakomybių Nors Šarūnas juokauja apie savo „dvigubą“ tapatybę – mažąją bendriją „Garbanotas“ ir individualią veiklą „Šarukas“, jis pabrėžia, kad viskas susiveda į vieną tikslą: daryti tai, kas džiugina patį. „Jei važiuoju mašinoje, klausau savo sukurtos dainos ir galvoju: „Geras, man pačiam patinka“ – tada žinau, kad esu teisingame kelyje“, – reziumuoja jis. Pokalbis atskleidžia, kad už populiaraus atlikėjo slepiasi paprastas, nuoširdus ir drąsus kūrėjas, kuriam tikrumas yra svarbesnis už bet kokį komercinį sėkmės matą.   Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=xsdb0TOFIl8&feature=youtu.be Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Šarūnas Joneikis (Šarukas) Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH
Plačiau