Stojantiesiems

Verslo taisyklės keičiasi greičiau nei strategijos: kas padeda neatsilikti?

Gegužės 8, 2026

Verslo konkurencingumas ir sėkmė šiandien vis mažiau priklauso vien nuo to, kas vyksta organizacijos viduje. Geopolitiniai pokyčiai, skaitmeninimo banga, griežtėjantys tvarumo ir skaidrumo reikalavimai verčia verslą aktyviai reaguoti ir svarstyti: ar tai, kas veikė vakar, veiks rytoj?

Taisyklės keičiasi greičiau nei strategijos. Politiniai sprendimai, teisinis reguliavimas, technologinis proveržis neklausia, ar organizacijos yra tam pasiruošusios, – šie veiksniai tiesiog diktuoja žaidimo taisykles. Ir vis dažniau paaiškėja, kad vien verslo logikos nepakanka tam, kad būtų galima šiuos pokyčius ne tik suprasti, bet ir numatyti.

Nebeužtenka vien verslo logikos

Būtent čia ryškėja esminė tendencija: organizacijų konkurencingumą bei atsparumą nuolat kintančioje aplinkoje lemia ne atskiri sprendimai, o tai, ar verslas, akademinė bendruomenė ir politikos formuotojai sugeba veikti kaip vieninga sistema.

„Šiandien bendradarbiavimas tarp šių sričių yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Sprendimai, kurie daro įtaką verslui, gimsta ne vienoje erdvėje, todėl ir atsakymai turi būti ieškomi kartu“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.

VVF dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė

Ekonomikos ir vadybos mokslai šiandien nagrinėja ne tik tai, kas vyksta rinkoje, bet ir kodėl tai vyksta bei kas laukia toliau. Sisteminis požiūris, tarpdiscipliniškumas ir ilgalaikė analizė leidžia pamatyti signalus anksčiau, nei jie tampa akivaizdūs.

Ne atsitiktinai tarptautinėje mokslinėje darbotvarkėje dominuoja temos, kurios verslui tampa kasdienybe: geopolitikos įtaka rinkoms, kapitalo judėjimas, ESG transformacija, dirbtinio intelekto plėtra.

Studijos – atsakas į realius verslo iššūkius

Būtent tokį požiūrį plėtoja ir VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas, sąmoningai rinkdamasis kalbėti verslui suprantama kalba, jungdamas akademinį tikslumą su praktinėmis įžvalgomis. Čia analizuojama ne tik teorija, bet ir sprendimai, su kuriais organizacijos susiduria šiandien.

Studijų procese atsispindi tos pačios kryptys, kurios dominuoja ir tarptautiniuose tyrimuose: dirbtinio intelekto taikymas, skaitmeninė branda, tvarumo integravimas į verslo modelius. Tai leidžia studentams ne tik suprasti vykstančius pokyčius, bet ir mokytis juos taikyti praktikoje, priimant sprendimus realiame verslo kontekste.

Ir būtent tokio požiūrio poreikį šiandien aiškiai patvirtina verslo praktika. Pastarųjų metų patirtis tai tik patvirtina: įmonės, kurios tvarumą ir finansinį atsparumą integravo į strategiją, o ne paliko ataskaitų prieduose, gerokai stabiliau atlaiko rinkos pokyčius. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – gebėjimas laiku pastebėti pokyčius vartotojų elgsenoje, reguliavime ar kapitalo rinkose.

Dar vienas iššūkis verslo pasaulyje – technologijų greitis. Dirbtinis intelektas atveria milžiniškas galimybes, tačiau kartu kuria naujas rizikas. Greitis be aiškios krypties gali ne tik auginti organizaciją, bet ir ją destabilizuoti. O reguliacinė aplinka, bandydama šiuos procesus suvaldyti, pati tampa papildomu iššūkiu. Todėl šiandien ypač svarbus tampa sisteminis požiūris – gebėjimas matyti ne tik pavienius pokyčius, bet jų visumą. Būtent tokio platesnio, tarpdisciplininio požiūrio šiandien vis dažniau ieškoma tarptautinėse diskusijose, kur susitinka skirtingos perspektyvos.

Tarptautinės diskusijos apie konkurencingumo ateitį

Atsakymų į šiuos klausimus gegužės 14–15 dienomis Vilniuje ieškos mokslininkai, verslo praktikai ir politikos formuotojai iš skirtingų pasaulio regionų. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Business and Management 2026“, kuri tampa erdve, kurioje susitinka skirtingos perspektyvos ir gimsta sprendimai.

Šioje konferencijoje, kurios centrinė ašis – pasauliniai pokyčiai ir konkurencingumo ateitis („Global Shifts and the Future of Competitiveness“), labai aiškiai atsiskleidžia, kaip keičiasi konkurencingumo logika ir kur šiandien juda verslo ir vadybos tyrimų laukas: daugiau nei 60 % pristatomų darbų vienaip ar kitaip jungia tvarumo ir skaitmenizacijos temas.

Diskusijose dominuoja tokie kryptingi akcentai, kaip dirbtiniu intelektu grįsti tvarūs veiklos modeliai, skaitmeninė branda kaip strateginis gebėjimas, žiedinė ekonomika ir duomenimis grįstas sprendimų priėmimas. Greta to stipriai išlaikomas ir klasikinės vadybos blokas: organizacijų atsparumas, lyderystė, darbuotojų įsitraukimas, tačiau jis jau analizuojamas per transformacijos ir technologinio pokyčio prizmę. Konferencijos temų spektras rodo ne fragmentuotą, o gana nuosekliai besiformuojantį „dvigubos transformacijos“ (green + digital) lauką, kuriame skirtingos disciplinos vis dažniau susilieja į bendrus sprendimų modelius.

Verslui ši konferencija siųs labai aiškią žinutę: pristatomi naujausi tyrimų rezultatai leis ne tik geriau suprasti pokyčius, bet ir praktiškai juos įdarbinti. Diskusijose išryškės kryptys, kurios gali būti tiesiogiai perkeltos į organizacijų veiklą – nuo „DI taikymo sprendimų priėmime ir finansų prognozavime“ iki „ESG integravimo į kasdienius valdymo procesus“ ar „skaitmeninės brandos vertinimo modelių viešajame ir privačiame sektoriuje“.

Ne mažiau svarbu, kad bus akcentuojamas ir žmogiškasis faktorius – žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas, kompetencijų transformacija ir organizacinė kultūra tampa kritiniais sėkmės veiksniais. Kitaip tariant, šioje konferencijoje vyksiančios diskusijos parodys, kaip konkurencinis pranašumas artimiausiais metais bus kuriamas ne atskirai investuojant į technologijas ar tvarumą, o gebant juos sistemingai sujungti į veikiančius verslo modelius.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas kviečia registruotis į konferenciją bei sekti kitų metų konferencijos naujienas.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau