Verslo vadyba kintančioje aplinkoje – iššūkiai ir galimybės

Birželio 26, 2019

Kas lemia verslo sėkmę XXI amžiuje? Ar verslo projektai – tik madingas žodžių junginys ar galimybės verslui geriau išnaudoti turimus resursus? Apie verslo valdymą pasitelkiant projektus plačiau pasakoja Verslo vadybos bakalauro studijų programos socialinis partneris, projektų valdymo ekspertas Donatas Voveris.

Pirmiausia, kalbant apie atsirandančius verslo valdymo, pasitelkiant projektinę veiklą iššūkius, Donatas Voveris teigia, kad projektinis valdymas netinka bet kuriai organizacijai, nes reikalauja atitinkamos kultūros, kurios suformavimui reikia tiek laiko, tiek atitinkamai orientuotos vadovų komandos. Todėl pagrindinis iššūkis ir yra suformuoti organizacijoje kultūrą, kuri būti palanki projektų valdymui. Tokia kultūra apima lanksčią ir pakankamai plokščią organizacinę struktūrą, darbų ir resursų planavimą ne pagal pasikartojančias užduotis, o pagal projektus (tam reikalingi vadovai su stipriais žmogiškųjų išteklių planavimo gebėjimais), lankstumą greitai ir laisvai perskirstyti resursus pagal besikeičiančias aplinkybes. Be to, reikalinga aktyvi ir glaudi komunikacija su klientais, ilgalaikis projektų srauto planavimas. Visa tai nėra būdinga daugeliui organizacijų. Todėl tai gali atlikti tik atitinkamos patirties turintys vadovai, kuriuos būtina pritraukti į organizaciją. Tačiau svarbu nepamiršti ir projektinio valdymo suteikiamų galimybių verslui. Pasak D. Voverio, projektinis valdymas leidžia labiau orientuotis į rezultatą, priverčia nustatyti aiškius tikslus. Be to, projektinis valdymas priverčia aiškiai ir atsakingai planuoti biudžetus bei nustatyti veikloms įgyvendinimo terminus Tai reiškia, kad organizacijos, kurios naudoja projektinį valdymą, tiksliau žino, ką ir kada turi pasiekti, kiek ir kada reikės lėšų, kokie bus reikalingi žmogiškieji ištekliai. Iš kitos pusės, verslo projektai suteikia ir lankstumo, kadangi projektą esant poreikiui galima sustabdyti, o resursus bei lėšas perskirstyti. Pasikeitus aplinkybėms vėl galima grįžti prie buvusio projekto įgyvendinimo. Projektinis valdymas paprastai yra įdomesnis ir labiau įtraukiantis ir darbuotojams, kadangi užduotys beveik nesikartoja, komanda bei suinteresuotos šalys keičiasi skirtinguose projektuose. Tai leidžia darbuotojams įgauti naujų patirčių, perimti gebėjimus iš skirtingų kolegų, tiekėjų bei užsakovų.

Analizuojant verslo projekto skirtumus nuo įprastų įmonės veiklos procesų, D. Voveris teigia, kad užtenka prisiminti projekto apibrėžimą: jis turi aiškią pradžią, pabaigą ir rezultatą. Tai reiškia, kad projektas yra pakankamai aiškiai apibrėžtas, galima konkrečiai nusakyti, ko ir kada reikėtų iš projekto tikėtis. Tuo tarpu procesai labiau apima kasdieninę ir pasikartojančią įmonės veiklą, sunkiau išmatuoti jų rezultatą, o laike jie beveik iš viso neapibrėžiami. Informacijos amžiuje aiškumas ir apibrėžtumas kaip tik yra labai svarbūs, todėl nenuostabu, kad projektinis valdymas ima viršų prieš procesus. Tiek organizacijos, tiek fiziniai asmenys nori matyti aiškų rezultatą, žinoti, kada rezultatas bus pasiektas, kiek rezultato pasiekimas kainuos. Visa tai leidžia pasiekti tik projektinis valdymas.

Verslo vadovai, pasirinkę projektines veiklas, turi nuolat tobulėti ir stebėti šios srities tendencijas. D. Voveris teigia, kad tendencija yra ta, kad vis daugiau organizacijų renkasi projektinį valdymą kaip pagrindinę visos įmonės organizavimo formą. Atsisakoma sunkių bei sudėtingų struktūrų ir pereinama prie labai lankstaus ir lengvai įgyvendinamo verslo projektų modelio. Kartu keičiasi ir pats projektų valdymas – pradeda vyrauti turinio viršenybės prieš formą principas, kai rezultato siekimas tampa svarbesnis už aiškų, bet kartu nelabai lankstų procesą. Tai tikrai nereiškia, kad nereikia investuoti į projektų valdymo gebėjimų kūrimą, mokymąsi, tačiau reikia nebijoti įrankius bei modelius adaptuoti, keisti, pasiimti tik tiek, kiek reikia. Keičiasi ir projektų vadovo rolė. Iš žmogaus, kuris labiausiai rūpinasi biudžeto ir terminų vykdymu, projekto vadovas vis daugiau orientuojasi į tikslų kėlimą, komandos motyvavimą ir komunikaciją viduje bei išorėje.

Kokie gi pagrindiniai įgūdžiai, kuriais turi pasižymėti šiuolaikinis verslo arba projektų vadovas? Pasak D. Voverio, šiuolaikinis verslo arba projektų vadovas turi būti atviras ir linkęs komunikuoti. Tai apima tiek komunikaciją komandos viduje, tiek su suinteresuotomis šalimis, tiek ir viešuosius ryšius. Atvira ir aktyvi komunikacija leidžia užtikrinti, kad visi turės tą pačią informaciją ir ją supras vienodai. Tai atitinkamai leis priimti tikslesnius sprendimus, geriau įtraukti trečiąsias šalis, kurios gali turi reikšmingos įtakos verslo arba projekto rezultatams. Kitas svarbus šiuolaikinio vadovo gebėjimas – greitai ir užtikrintai priimti sprendimus. Šiais laikas išorinė aplinka, aplinkybės ir kt. keičiasi labai sparčiai, todėl nebėra laiko ilgoms diskusijoms, neryžtingumui, vengimui prisiimti atsakomybę. Priešingai, geras vadovas turi ryžtingai priimti sprendimus ir tiek pats greitai judėti į priekį, tiek ir vesti kartu su savimi komandą. Vadovas taip pat turi nuolatos stebėti komandos nuotaikas, motyvaciją. Svarbu komandai suformuluoti aiškų tikslą, kuriuo visi tikėtų ir norėtų dėti maksimalias pastangas vardan tikslo pasiekimo.

Ir klausimas pabaigai – kokie gi yra pagrindiniai sėkmingų verslo projektų ingredientai? Nėra vieno faktoriaus, kuris nulemtų visišką verslo projekto sėkmę. Priešingai, norint sėkmės projektuose, būtina atsižvelgti ir aktyviai dirbti su daugybe veiksnių. Sėkmingi verslo projektai turi turėti labai aiškius ir pamatuojamus tikslus, kurių norima pasiekti. Turi būti konkrečiai nustatyta projekto apimtis, sudarytas detalus biudžetas ir visas projektas tiksliai suplanuotas laike. Tačiau vien gerai suplanuoti projektą neužtenka – būtina eigoje stebėti, ar pavyksta laikytis plano. Jeigu pastebimi nukrypimai nuo plano, būtina kuo greičiau pritaikyti korekcinius veiksmus. Taip pat labai svarbi aiški ir išsami projekto struktūra, kurioje kiekvienas projekte dalyvaujantis fizinis ar juridinis asmuo tiksliai žinotų savo atsakomybes, užduotis bei kam jis ar ji turi atsiskaityti už rezultatus. Būtini reguliarūs projekto komandos susitikimai projekto statusui ir eigai aptarti, taip pat – savalaikė ir atvira komunikacija, kad visi projekto dalyviai galėtų sprendimus priimti ir užduotis vykdyti remdamiesi tomis pačiomis prielaidomis. Kartu būtina nepamiršti, kad joks projektas nevyksta izoliuotoje aplinkoje, t. y. projektui didelę įtaką gali padaryti suinteresuotos šalys. Todėl būtina su suinteresuotomis šalimis pro aktyviai bendrauti, suprasti jų poreikius ir stengtis į tai atsižvelgti.

Verslo projektai užima svarbią vietą organizacijos veikloje, todėl šiandien tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių darbo rinkai itin reikalingi kvalifikuoti verslo valdymo specialistai, turintys naujausių verslo projektų valdymo žinių bei įgūdžių – teigia Verslo vadybos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkė dr. Jolanta Sabaitytė. VGTU siūlomoje Verslo vadybos bakalauro studijų programoje studentams yra suteikiama galimybė gauti naujausių verslo vadybos žinių, kurias perteikia ne tik universiteto dėstytojai, tačiau ir studijų programos socialiniai partneriai. Įpusėjus studijoms, studentams suteikiama galimybė rinktis vieną iš perspektyvių Verslo vadybos studijų programos specializacijų – Verslo projektų valdymą, Informacinio verslo vadybą, Finansų valdymą ar Marketingą. Daugiau informacijos apie studijų programą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau