Į Lietuvą ateinantys investuotojai vis dažniau neapsiriboja anglų kalbą mokančių specialistų paieška. Augant norvegų, švedų ir kitomis užsienio kalbomis galinčių bendrauti specialistų paklausai, įmonės pasiryžusios investuoti ne tik į savo darbuotojus, bet ir į studentų kompetencijų auginimą.
JAV bendrovė „Cognizant Technology Solutions“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), siekdami gerinti studijų Lietuvoje kokybę, sudaryti sąlygas studentams įgyti aktualių įgūdžių ir žinių.
Skandinavų kalboms – prioritetas
Vienas iš „Cognizant Technology Solutions“ ir VGTU tarpusavio sutarimų – įmonės sukurti specialūs norvegų kalbos kursai finansų inžinerijos, ekonomikos inžinerijos ir verslo logistikos studentams. Šį pavasarį prasidėjusių kursų paklausa du kartus viršijo pasiūlą, todėl teko atrinkti labiausiai motyvuotus studentus.
„Vertiname, kad Lietuvoje ruošiami aukšto lygio specialistai. Ir nors daugelis gali puikiai bendrauti angliškai, mūsų centras Lietuvoje didžiąja dalimi aptarnauja klientus Šiaurės šalyse, tad svarbu, kad specialistai mokėtų ir vieną iš skandinavų kalbų. Žinome, kad tokių specialistų paklausa rinkoje didelė, o pasiūla labai ribota, tad nusprendėme prisidėti ugdant potencialius darbuotojus, jau universitete mokyti juos norvegų kalbos“, – sako Cognizant vadovas Šiaurės ir Baltijos šalims Kaushik Sarkar.
Pasak K. Sarkar, kompanija socialiai atsakingoms veikloms visame pasaulyje skiria itin daug dėmesio. Viena krypčių – ateities talentų ugdymas.
Įvairesnių kalbų mokėjimą, kaip augantį poreikį ir konkurencinį pranašumą, išskiria ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje".
„Geros anglų kalbos žinios ne tik nieko nebestebina, jos yra kone būtinos norint dirbti tarptautinėse įmonėse, o kiekviena papildoma kalba tampa raktu, atidarančiu daugiau durų. Į Lietuvą ateinantys investuotojai dažnai taiko prioritetą specialistams, išmanantiems pagrindinių rinkų, kuriose veikia įmonė, kalbas. Šiuo metu tai daugiausia skandinavų kalbos, bet auga kitų Europos kalbų paklausa, taip pat vis daugiau įmonių ieško Rytų kalbų – kinų, japonų, arabų – žinių turinčių darbuotojų“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Verslas rūpinasi studentų įgūdžiais
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Strateginės partnerystės prorektorės Astos Radzevičienės, partnerystė su verslu šiandien apima daugybę skirtingų veiklų – nuo bendradarbiavimo stiprinant abiejų organizacijų potencialą, keičiantis mokymais, kuriant bendras studijų programas ar mokymo kursus profesionalams iki mokslinių ir eksperimentinių darbų, technologijų testavimo, intelektinės nuosavybės komercializavimo, paramos jaunoms įmonėms, bendrų viešų iniciatyvų.
„Universiteto ir verslo partnerystės pagrindas yra papildomumas. Disponuojame skirtingais ištekliais ir todėl susitarę dėl bendro tikslo galime suderinti skirtingas žinių bazes, sukurti naujus bendradarbiavimo sprendimus, kai laimi abu partneriai. Verslas investuoja į talentus jiems dar nepradėjus dirbti kompanijoje ir projektuoja savo viziją apie reikalingiausius būsimųjų darbuotojų įgūdžius, jiems tebestudijuojant universitete“, – sako A. Radzevičienė.
VGTU Strateginės partnerystės prorektorės teigimu, informacinės technologijos, vadyba, užsienio kalbos – šiandien tai įmonių geidžiamas kompetencijų derinys, veikiantis kaip galingas profesinės karjeros akceleratorius. „Deja akademinio gyvenimo schemos, o dažnai ir formali studijų programų sandara, priverčia pasirinkti vieną kurią nors dominantę, kitos atidedamos ateičiai. Su partnerių pagalba siekiame įtikinti jaunus žmones, kad į tokius gebėjimus reikia papildomai investuoti dabar, o grąža ateis greitai“, – sako A. Radzevičienė.
Galerija
