VGTU – 10-oji konferencija „Saugos verslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje“

Lapkričio 6, 2017
Jau lapkričio 9 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyks asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ (AVG) organizuojama 10-oji Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferencija „Saugos verslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje“.
 
Šios konferencijos tikslai – aptarti saugos paslaugų ir technologijų rinkos aktualijas, teisinės aplinkos pokyčius, darbo rinką, situaciją Baltijos šalyse ir ES, saugos paslaugų kokybinius rodiklius, asmens duomenų apsaugos reikalavimų taikymo situaciją bei darbuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo ypatumus, užmegzti bei tęsti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir kitų rinkos šakų dalyviais, pristatyti intelektualines saugos naujoves, pasidalinti žiniomis ir patirtimi su saugos srityje dirbančiais specialistais.
 
22 metus veikianti asociacija „Apsaugos verslo grupė“ (AVG) vienija 41 aktyvų ir atsakingą narį. Juose dirba daugiau kaip 6.500 darbuotojų, o bendra narių apyvarta 2016 m. – 132 mln. EUR. Šiemet ji turėtų išaugti iki 150 mln. EUR. AVG narės užsiima elektroninių apsaugos sistemų projektavimu ir įrengimu, centralizuota objektų apsauga bei stebėjimu, turto ir asmenų fizine apsauga, krovinių palyda, piniginių lėšų ir vertybių gabenimu, mechaninės saugos (durys, seifai, spynos) priemonių įrengimu bei konsultacijomis, apsaugos sistemų įrengimu automobiliuose, seminarais saugumo klausimais ir profesinio parengimo kursais, t. y. aprėpia visas sritis, reikalingas tinkamam saugumui užtikrinti.
 
AVG glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos šakinėmis asociacijomis, draudikais bei šalies valstybės institucijomis, o taip pat su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, kur ruošiami AVG veiklos sričiai svarbūs specialistai pagal bakalauro studijų programą „Saugos sistemų inžinerija“ bei keliama esamų saugos specialistų kvalifikacija sulyginamosiose studijose. Ūkio ministerija šiuo metu ruošia korekcijas dėl specialiųjų statybos darbų kvalifikacijos atestatų reikalavimų specialistų išsilavinimui, dėl ko, greičiausiai, bus reikalingas daugumos esamų saugos specialistų perkvalifikavimas – tai AVG itin svarbu.
 
Anot AVG prezidento Sauliaus Pridotko, darbuotojų kvalifikacija – pagrindinis asociacijos įmonių iššūkis: „Šioje srityje nuolat pastebimas bendras darbuotojų trūkumas, taip pat reikia nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją, todėl bendradarbiavimas su VGTU ieškant kvalifikuotų darbuotojų ir apmokant esamus – labai svarbus.“
 
Be to asociacija užsiima švietimu ir žinomumo skatinimu, leidžia specializuotą žurnalą „Rizikos faktorius“, kuriame publikuojamos saugos verslo naujovės, nagrinėjamos šiam verslui ir vartotojui aktualios problemos, pristatomos teikiamos paslaugos bei techninės priemonės.
 
Konferencijos „Saugos verslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje“ programa:
 
10.00 – 11.00  Dalyvių registracija, rytinė kava.
11.00 – 11.05  Sveikinimo žodis. Saulius Pridotkas, asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ Prezidentas.
11.05 – 11.10   Sveikinimo žodis. Prof. dr. Alfredas Laurinavičius, VGTU, Akademinės integracijos ir plėtros prorektorius.
11.10 – 11.40  Ekonomikos tendencijos mūsų regione. Eduardas Eigirdas, žurnalo „Valstybė“ Vyr. redaktorius.
11.40 – 12.00  Saugos industrijos plėtros aktualijos. Prof. dr. Stanislavas Dadelo, VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas, Statybos fakultetas.
12.00 – 12.20  Duomenų saugos užtikrinimas kompanijos lygmenyje. Doc. dr. Nikolaj Goranin, VGTU Fundamentinių mokslų fakultetas.
12.20 – 12.40  Teisinės asmens ir turto apsaugos reglamentavimo aktualijos. Virginijus Šostucha, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
12.40 – 13.10  Asmens duomenų tvarkymo aspektai asmens, turto bei verslo apsaugos srityje: kaip tinkamai pasiruošti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimui?. Raminta Stravinskaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, tarptautinės technologijų teisės asociacijos („ITechLaw“) atstovė Lietuvai ir Baltijos regionui.
13.10 – 14.00  Pietūs (su atskiru pakvietimu).
14.00 – 14.15  AVG kokybės konkurso „Metų inovacija 2017“ rezultatai ir apdovanojimai. Giedrius Taraškevičius, kokybės konkurso vertinimo komisijos Pirmininkas, UAB „Levoriškis“ direktorius.
14.15 – 14.20  Konkurso nugalėtojo produkto pristatymas.
14.20 – 14.50  Naujojo darbo kodekso taikymo aktualijos. Šarūnas Orlavičius, Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas.
14.50 – 15.15  Latvijos apsaugos rinkos apžvalga ir aktualijos. Janis Zeps, Latvijos saugos asociacijos LDBA Prezidentas.
15.15 – 15.40  Centralizuotų stebėjimo pultų įrengimo reikalavimai ir sertifikavimo praktika Latvijoje. Giuntars Loba, Latvijos saugos asociacijos LDBA atstovas.
15.40 – 16.00  Kavos pertraukėlė.
16.00 – 16.25  Estijos saugumo rinka sąžiningos konkurencijos požiūriu. Andre Lilleleht, Estijos saugos asociacijos MTÜ Eesti Turvaettevõtete Liit direktorius.
16.25 – 16.45  Elektroninė sauga: tarptautinės technologinės ir verslo tendencijos. Eldes patirtis. Nerijus Ivanauskas, UAB „Eldes“ direktorius.
16.45 – 17.05  Automobilių bei patalpų hibridinių saugos sistemų tendencijos bei korealiacija su išmaniųjų įrenginių programėlėmis (apps). Vaidotas Stonkus, UAB “Kodinis Raktas” direktorius.
17.05 – 17.10  Baigiamasis žodis. Saulius Pridotkas, asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ Prezidentas.
17.10 – 18.30  Furšetas asociacijos nariams ir kviestiniams svečiams (su atskiru pakvietimu į furšetą).  Įspūdžiai ir diskusijos.

 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau