Stojantiesiems

VGTU akademinis choras „Gabija“ koncertavo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje

Birželio 5, 2017
Šiemet VGTU akademinis choras „Gabija“ ypatingai žydi koncertų gausa. 
Šeštadienį (gegužės 13 – tąją) choras dalyvavo XVIII –ajame tarptautiniame universitetų teatrų forume „Nenutrūkstančio ryšio zona“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institute giedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, o M. Aslund kūriniu „Kom!“ pradėjo VGTU teatro studijos „Palėpė“ sugalvotą „Flešmobą“ Katedros aikštėje. Jis vadinosi „Atsiverskime knygą“.
Kitą dieną, sekmadienį (gegužės 14 – tąją) „Gabija“ keliavo į Jurbarko tarptautinį jaunimo mišrių chorų festivalį ir XVIII tarptautinį sakralinės muzikos festivalį  „Džiūgaukim… Aleliuja-2017“.
Pagrindinis choro koncertas anksti ryte vyko  Skirsnemunė
je, Šv. Jurgio bažnyčioje. Šv. Mišių metu choras atliko Ž. Malinauskaitės Mišias, J. Rutter „The peace of God“, K. Jenkins „Ave Verum“, M. Natalevičiaus „Karaliaus ugnys“ ir kt. Chorui dirigavo Rasa Viskantaitė, vargonais pritarė Kasparas Kerbedis.
Po Šv. Mišių „Gabija“ koncertavo. Skambėjo V. Augustino (žodžiai lietuvių liaudies) „Anoj pusėj Dunojėlio“, J. E. Moore „An Irish Blessing“, A. Remesos „Tėve mūsų“, St..Mokranjac  „Aliluja“, G. Kalino aranžuota  „Saulelė Raudona“, Ola Gjeilo „Ubi caritas“, D. Danilaičio „Ave Maria“, G. Kuprevičiaus (eilės K. Sajos) „Skriski, skriski  Lietuvėlėn“. Iš bažnyčios „Gabija“išžingsniavo  dainuodama M. Aslund „Kom!“. 
Popiet choras koncertavo Jurbarko  Švč. Trejybės  bažnyčioje, kurioje atliko V. Augustino  „Anoj pusėj Dunojėlio“ (solo Dominyka Rizgelytė ir Erika Žilinskaitė) bei G. Kalino aranžuotą l. l. d. „Saulelė Raudona“ (solo Iveta Stanevičiūtė), o bisui – tradicinę„ Zulu maldą“ bei  „Kom!“.
Vakarėjant Jurbarko kultūros centre pasirodė ir po trejetą kūrinių atliko visi festivalyje dalyvavę chorai: Jurbarko kultūros centro jaunimo mišrus choras vadovaujamas D. Lapienės, Marijampolės Šventos Cecilijos  jaunimo choras vadovaujamas V. Junevičienės, svečiai iš  Latvijos –  Bauskės  gimnazijos choras (vadovė  M. Jonkus), bei Vokietijos   Chailsheim Albert – Schweizer  gimnazijos choras (vadovė  C. Just), Prienų „Žiburio“ gimnazijos choras (vadovė R. Ruočkienė) bei šventės vyriausieji svečiai – VGTU akademinis choras „Gabija“ (vadovė R. Viskantaitė), kuri savo dideliame būryje atsivežė į festivalį ir keturis jurbarkiečius: Justę, Mindaugą, Gabrielę ir Arminą.
Grįždamas namo choras turėjo galimybę aplankyti ir keletą gražiausių šio krašto vietų –Panemunės ir Raudonės pilis, Palemono piliakalnį.
Parengė Iveta Stanevičiūtė
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Technologinėmis atliekomis modifikuoto betono atsparumas užšaldymo ir atšildymo ciklams bei šarminei korozijai“, kurią parengė doktorantas Edvinas Pocius. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Džigita Nagrockienė. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Darbe tiriamas betonas, modifikuotas stiklo apdirbimo atliekomis, betono šlamu ir kristalizuojančiu priedu. Tikslas – sukurti šalčiui ir šarminei korozijai atsparų betoną, dalį cemento keičiant stiklo atliekomis, o smėlį – betono šlamu. Parinkus rekomenduojamus technologinių atliekų kiekius, siekiama užtikrinti pagrindinias betono savybes, išlaikant betono atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Darbe sprendžiami uždaviniai apima stiklo apdirbimo atliekų ir betono šlamo tyrimus, vertinant jų poveikį cemento akmens savybėms. Nustačius rekomenduojamus atliekų kiekius, tiriamos modifikuoto betono fizikinės ir mechaninės savybės, ypatingą dėmesį skiriant atsparumui šalčiui ir šarminei korozijai. Šia tyrimų seka siekiama pagrįsti naujai sukurtos medžiagos pagrindines savybes, atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir santrauka anglų kalba. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje aptariamos aktyvios mineralinės medžiagos, jų susidarymas ir panaudojimas betono gamyboje. Aptariamas betono šlamo bei stiklo atliekų susidarymas ir jų naudojimo poveikis betono fizikinėms, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Taip pat aprašomas modifikuotų atliekomis betonų ilgaamžiškumas, CO2 emisijos vertinimas. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiamos tyrimo metu naudotos medžiagos, aprašomos jų savybės ir susidarymas. Pateikiama tyrimo metodika ir įranga, kuri buvo pasirinkta ištirti betono fizikines, mechanines savybes, medžiagų struktūrą, apskaičiuoti poveikį aplinkai. Trečiajame skyriuje pagrindžiami rekomenduojami stiklo atliekų ir betono šlamo kiekiai. Analizuojamas jų individualus ir kompleksinis poveikis cementinių kompozitų reologijai, mikrostruktūrai, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Nustatytas stiklo atliekų tinkamumas cemento keitimui, o sauso šlamo – smulkiajam užpildui. Atliktas sukurto betono poveikio aplinkai vertinimas. Disertacijos tema publikuoti 5 moksliniai straipsniai: Web of Science duomenų bazės Science Citation Index Expanded referuojamuose leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau