VGTU akademinis choras „Gabija“ X Česlovo Sasnausko chorų festivalyje
Sakot, šalta? Lyja? Nesinori kišti nosies iš jaukių namų? VGTU akademinis choras „Gabija“ sako jums: „Baikit, nemanom!”. Aktyvieji dainorėliai su meno vadove Rasa Viskantaite priešakyje spalio 7 – 8 dienomis keliavo į Dzūkiją. Lazdijų rajone tą savaitgalį vyko X Česlovo Sasnausko chorų festivalis, skirtas 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms atminti. Festivalyje dalyvavo 10 chorų iš visos Lietuvos, maždaug 250 choristų! Tačiau apie viską nuo pradžių…
Žiupsnelis stebuklų, chorinės muzikos ir pramogų
„Gabija“ nebūtų „Gabija“, jei važiuodama iš taško A į tašką B neužklystų į įdomiausias pakeliui randamas vieteles… Labiausiai norisi išskirti Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčią, kuri, pasirodo, garsėja kaip šventa vieta – žmonės čia ne tik veržiasi tuoktis ir krikštyti vaikų, bet ir iš įvairiausių Lietuvos kampelių suvažiuoja melstis už savo ar artimųjų sveikatą. „Žmonės pasveiksta, pats mačiau! Ir meldžiausi kartu, ir verkiau, ir pasveiko! Gėrė vandens iš to šulinio šalia koplyčios, jis gydo” – paslaptingai kalbėjo charizmatiškasis klebonas Vytautas Prajara. Na, kas tiki stebuklais, kas ne, bet vieta – išties nepaprastai graži ir verta pamatyti. O ir minėtą šulinį gabijiečiai smalsiai apspito: sėmė, leido per rankas puodelį, gurkšonojo vandenį ir, tikiu, ne vienas sau tyliai galvojo: „O gal tikrai?…“.
Pavakare festivalio chorai susirinko Seirijų kultūros namuose ir koncertą pradėjo vieningai dainuodami Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“ (žodžiai Maironio). Tuomet klausėsi vieni kitų kūrinių. Iš viso koncertavo septyni chorai, tad paklausyti buvo ko! VGTU choras „Gabija“ klausytojų širdis stengėsi paliesti giedodamas Ola Gjeilo „Ubi Caritas“, Vaclovo Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (solistė – Dominyka Rizgelytė), Gedimino Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Saulelė Raudona“ (solistė – Iveta Stanevičiūtė) bei choro vizitine kortele tapusią Felikso Viskanto ir Stasio Žlibino dainą „Ežerėliai“. Dirigavo meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris ir chormeisteris Kasparas Kerbedis. Koncertas užbaigtas vėlgi jungtinio choro atliekama Č. Sasnausko giesme „Malda Marijai už Tėvynę“ (žodžiai M. Gustaičio).
Pakoncertavę, pasotinę sielą muzika, choristai turėjo laimės ir fiziškai pasimaitinti – neišpasakytai dėkingi esame rėmėjams (E.Jastramsko ekologiniam ūkiui) už šiltą maistą ir kitas vaišes, taip primenančias mylimų močiučių svetingumą… Na, o kai dainos sudainuotos ir pilvai jau sotūs, jaunimas nepraleidžia progos ir pasišokti – grindys dundėjo nuo tradicinių šokių „Kepė boba blynus“, „Oiros“, „Malūnėlio“. Linksmai trypdami kojomis gabijiečiai turėjo progą kiek daugiau pabendrauti ir su kolegomis iš kitų chorų (linkėjimai, „Ave Vita“!). Ką gi, muzika, maistas ir šokiai – suartina!
Kapčiamiesčio jaukumas ir miškais ateinantis ruduo
Sekmadienio rytą gabijiečiai ilgai lovose taip pat nesivartė – kėlėsi ir skubėjo giedoti Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios rytinėse Mišiose. Jiems kompaniją palaikė Lazdijų kultūros centro kamerinis choras „Gaustas“. VGTU choras „Gabija“ į Šv. Mišias įsiliejo giedodamas „Kyrie“ ir „Sanctus“, Urmo Sisask „Omnis Una“, nežinomo autoriaus giesme „Amazing Grace“. o po Šv. Mišių klausytojus pradžiugino dar keliais kūriniais. Dirigavo meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris ir chormeisteris Kasparas Kerbedis. Šv. Mišioms pasibaigus, parapijiečiai susižavėję dėkojo choristams: „Jums tik dainuoti, ne kalbėti!”, o klebonas nustebino labiausiai – ne tik džiugiai gyrė ir dėkojo, bet ir visus iškilmingai palaimino bei mediniais kryžiais apdovanojo choro vadovę bei solistes.
Pakeliui į namus dainorėlius lydėjo lietūs ir vėjai, tačiau prablėsusį entuziazmą iš naujo užkūrė pozityvus ir ryžtingas vadovės balsas: „Ar lis, ar nelis – lipsim, eisim, žiūrėsim!”. Ir ačiū jai – iš tiesų, užkopę į aukščiausius piliakalnius choristai galėjo ir jaukiai apmąstyti kelionę, pasigrožėti miškais ateinančiu rudeniu, ir linksmai pakvailioti su bendraminčiais, išlaisvinusiais savo „vidinį vaiką“.
Muzika, kuri virpina sielas (net prityrusių komisijos narių!)
Na, o pakeliavęs, pasikultūrinęs ir palaimintas VGTU akademinis choras „Gabija“ toliau uoliai ruošėsi 2017 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II turui, vykusiam spalio 14 – 15 dienomis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Turime pripažinti, kad pasirengimas buvo išties įtemptas, tačiau darbas atsipirko su kaupu – šimtabalėje skalėje surinkę 94 balus (I-ame ture pavasarį turėjome 92.2) ne tik pakilome chorų reitinguose, išsilaikėme geriausių Lietuvos chorų 10-uke, bet ir pasiekėme šio to, apie ką kiekvienas menininkas svajoja… „Retai taip būna, kad ir žiuri komisija, ir publika, ir atlikėjai būtų taip paveikti emociškai…“ – tokią įžangą teikdamas specialųjį prizą padarė šiaip jau konkretaus ir kategoriško žmogaus įvaizdį kuriantis komisijos narys Dainius Puišys. Taigi, VGTU akademiniam chorui „Gabija“ už sukurtą „nepakartojamą nuotaiką“ atliekant lietuvių kompozitoriaus Gedimino Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Saulelė raudona“ skirtas specialusis prizas – vienas iš keturių mažųjų fjuzinginių vitražų. Džiaugiamės!
Naujieną parengė Ieva Marija Jovarauskaitė
Galerija
