Stojantiesiems

VGTU bibliotekininkės kolekcijoje – degtukų dėžutės iš viso pasaulio

Balandžio 12, 2016
Vilnietė bibliotekininkė Vykinta Ramanauskienė (32 m.) turi keistą pomėgį – kad ir kur nuvyktų, ieško degtukų. Moters akį traukia įvairių formų, ornamentų bei dydžių dėžutės.
 
Vis daugiau pažįstamų, žinančių apie Vykintos kolekciją, jai iš kelionių parveža lauktuvių ne ką kita, o degtukų dėžučių. Kad jų ne visur galima įsigyti, įsitikino ir pati kolekcininkė. Keliaudama po Maroką V.Ramanauskienė nė su žiburiu nerado eksponato savo kolekcijai. „Paprašius degtukų pardavėjas pasiūlė žiebtuvėlių“, – apie nesusipratimus Maroke pasakojo bibliotekininkė.
 
„Kai pirmąkart išvydau degtukus su spalvota siera, jais susidomėjau. Kadangi anksčiau degtukai būdavo tik rudomis galvutėmis, visų vaivorykštės spalvų man atrodė gražesni. Turiu net juodų degtukų su balta siera. Jie atrodo labai keistai“, – apie kolekcijos atsiradimą pasakojo šešių mėnesių sūnų Kristijoną auginanti V.Ramanauskienė.
 
Iš pradžių ji rinko naujuosius įvairiaspalvius, tačiau neatsisakė kolekcionuoti ir įprastų rudųjų, mat viliojo dailios pastarųjų dėžutės.
 
„Man tapo svarbus pateikimas, tai yra dėžučių forma. Jų įvairovė didelė. Turiu ne tik stačiakampių, bet ir trikampių, apvalių, su permatomais dangteliais dėžučių. Jos skirtingo dydžio. Ilgiausi – židinio degtukai, jų ilgis – apie trisdešimt centimetrų, todėl ir dėžutė išskirtinė. O mažiausia dėžutė – su Čekijos sostinės Prahos atvaizdu. Šie suvenyriniai degtukai – vos 1 centimetro ilgio“, – pasakojo Vykinta.
 
Bibliotekininkei nerūpi dėžučių etiketės, ji nekreipia dėmesio, kas jose vaizduojama, bet eksponatų su vienodais piešiniais jos kolekcijoje nėra.
 
„Rinkti dėžučių pagal etiketes neverta, nes jos nėra įdomios, dažniausiai jose – prekybos centrų ar įmonių logotipai“, – patikino apie du šimtus degtukų dėžučių sukaupusi moteris.
 
Jeigu atsitiktinai pasitaiko įsigyti vienodų dėžučių, kolekcijai paliekama viena, o kita naudojama buityje. Be to, Lietuvos prekybos centruose dažnai parduodamos dešimties dėžučių pakuotės, todėl moteris tik viena jų papildo kolekciją, o likusias skiria ugniai įžiebti.
 
Nors būtų įmanoma išsiversti be degtukų ir juos pakeisti žiebtuvėliu, Vykinta mieliau naudojasi degtukais. O jų paprastai prireikia tuomet, kai namuose norisi sukurti romantišką aplinką – užsidegti žvakę.
 
Jeigu Vykinta, būdama svečiuose, pamato degtukų dėžutę, kurios dar neturi, būtinai paprašo šeimininkų, kad jai padovanotų. Kolekcininkė paaiškina, kad degtukų jai reikia svarbesniam tikslui nei naudoti buityje.
 
Savo kolekciją V.Ramanauskienė sudėjusi į dėžę, ji užkelta aukštai, kad ūgtelėjęs sūnus negalėtų pasiekti ir žaisti su degtukais. Tad motinos kolekcija nekelia pavojaus.
Iš dėžės eksponatai gali būti išimami, jeigu kas nors pakviestų surengti parodą. 2014-aisiais Vykinta degtukų dėžučių parodą buvo surengusi tiesiog darbovietėje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.
 
„Biblioteka pritaikyta parodoms, nes yra tam skirti stendai. Darbuotojai yra surengę nemažai ekspozicijų, jos dažnai keičiamos“, – apie tai, kad kolegos savo pomėgius pristato bibliotekoje, pasakojo šiuo metu kūdikį prižiūrinti degtukų dėžučių kolekcininkė.
 
Vykinta užsiminė, kad ne dėl parodos pradėjo rinkti degtukų dėžutes, mat kolekcija atsirado netyčia. „Man pačiai buvo įdomu, gražu. Netrukus atsirado azartas rasti, nusipirkti arba iš ko nors gauti degtukų dėžutę“, – šypsojosi V.Ramanauskienė.
 
Tekstą parengė: Ligita Valonytė („Lietuvos rytas“), perpublikuota iš lrytas.lt
 

 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau