Birželio 10–13 d. VGTU bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė dalyvavo Open Repositories 2019 konferencijoje. 14-oji institucinių atvirųjų saugyklų konferencija buvo organizuota Hamburgo universitete (Vokietija).
Kasmet talpyklų vystymo praktine veikla grysta konferencija organizuojama vis kitoje pasaulio šalyje. Teisė organizuoti 2019 m. renginį buvo patikėta šimto meto jubiliejų švenčiančiam Hamburgo universitetui – didžiausiai mokslinių tyrimų ir mokymo įstaigai Šiaurės Vokietijoje. Tai vienas didžiausių šalies universitetų, siekiantis tvaraus mokslo bei atviros mokslinių tyrimų sklaidos.
14-oji atvirųjų saugyklų konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama vartotojų poreikiams. Renginys sulaukė išskirtinio dėmesio, konferencijoje dalyvavo rekordinis 566 dalyvių skaičius iš viso pasaulio. Jos metu buvo organizuoti 23 dalykiniai seminarai, perskaityta per 100 pranešimų, įvyko 24 trumpi vykdomų projektų pristatymai bei organizuotos 5 ekspertų diskusijos. Renginio metu, plakatų (Posters) pristatymo sesijoje taip pat buvo galima išsamiai susipažinti su 61 organizacijos atvirųjų talpyklų kūrimo ir vystymo įgyvendintomis idėjomis.
Renginyje gausiai dalyvavo aukštojo mokslo, vyriausybės, bibliotekų, archyvų ir muziejų specialistai. Dėmesys buvo telkiamas į mokslo duomenų saugyklų infrastruktūrą, jų technines priemones, paslaugas ir politiką. Hamburgo universiteto Mokslo, tyrimų ir lygių teisių senatorės Katharinos Fegebank teigimu, aukštojo mokslo įstaigose atliekami moksliniai tyrimai turi būti prieinami kuo platesniam mokslininkų ratui, nes tik atviras mokslas gali būti efektyvus, darniai vystytis bei prisidėti prie miesto, šalies bei pasaulio ekonomikos ir pramonės raidos. Mokslo tyrimų rezultatų bei duomenų pateikiamų publikacijose (straipsniuose, monografijose, konferencijų pranešimuose ir kt.) sklaida yra nuolatinė ir reikšminga tiek fundamentinio mokslo raidai, tiek naujų mokslo žinių taikymui praktikoje. Forumo dalyviai iš viso pasaulio pristatė institucinių talpyklų srityje atliktus naujausius tyrimus ir iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant talpyklas, apibendrino naujas galimybes, kurios atsiranda technologijų ir mokslo leidybos praktikos sąsajų dėka.
Pasauliniame atviros prieigos kontekste mokslo duomenų saugyklos yra svarbus prieigos prie mokslo šaltinių bei jų sklaidos užtikrinimo įrankis. Talpyklų infrastruktūra yra kuriama ir administruojama, atsižvelgiant į vykstančius akademinius procesus bei bendruomenės poreikius. Skaitmeninėje mokslinių tyrimų erdvėje yra reikalingos sąveikios paslaugos, suprojektuotos atsižvelgiant į kintančius mokslininkų poreikius. Siekiant sukurti sėkmingą atviro mokslo aplinkos pagrindą, mokslinių tyrimų sklaidos ateities vizija turėtų būti siejama su skaitmeninėmis archyvų sistemomis, orientuotomis į ilgalaikį duomenų ir skaitmeninio turinio išsaugojimą bei prieigos prie informacijos užtikrinimu. Šiam siekiui įgyvendinti būtina tarpusavyje suderinti esamą politinę aplinką, technologinį potencialą bei vartotojų poreikius. Laisva, tiesioginė prieiga prie mokslinės informacijos ir pakartotinis jos panaudojimas yra saugyklų, atviros prieigos, atvirų duomenų ir atviro kultūros paveldo varomosios jėgos.
Konferencijoje taip pat buvo akcentuota, jog institucinės atvirosios prieigos talpyklos, siekiant organizuoti ir skleisti mokslo žinias, kuriamos vis protingesnių mašinų pagalba. Šių sistemų naudotojai jau yra ne tik žmonės, bet ir pažangios skaitmeninės technologijos. Tam, kad informacinės sistemos sklandžiai ir veiksmingai tarpusavyje bendradarbiautų, reikalingos suprantamos ir lengvai naudojamos sąsajos. Atsižvelgiant į naujausius dirbtinio intelekto tyrimus, kūrėjams gali tekti iš naujo iperžvelgtii savo ankstesnes idėjas apie pagrindines kompetencijas ir įgūdžius, kurių reikia, kad institucinių talpyklų misija būtų sėkminga.
Su atvirosios prieigos prie mokslo duomenų principais galima susipažinti paskelbtuose trijuose pagrindiniuose dokumentuose: Budapešto deklaracijoje (2002), Betesdos atvirosios prieigos leidybos pareiškime (2003) ir Berlyno deklaracijoje (2003).
Galerija
