Vasario 5 dieną Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2017 m. LMP laureatais – tarp jų – 2 VGTU dėstytojai. Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros vedėjas prof. habil. dr. Raimondas Čiegis kartu su kolegomis iš Vilniaus Universiteto prof. dr. Artūru Štikonu ir akademiku prof. habil. dr. Mifodijumi Sapagovu apdovanotas Lietuvos mokslo premija fizinių mokslų srityje už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“. O doc. dr. Tomui Šinkūnui bei jo kolegoms iš Vilniaus universiteto dr. Virginijui Šikšniui, dr. Giedriui Gasiūnui ir dr. Tautvydui Karveliui premija suteikta už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“.
Trumpai apie laureatų darbus:
M. Sapagovas, R. Čiegis ir A. Štikonas „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“
Diferencialinės lygtys su neklasikinėmis (nelokaliosiomis) kraštinėmis sąlygomis per pastaruosius tris dešimtmečius yra intensyviai nagrinėjamos diferencialinių lygčių teorijoje ir skaičiavimo matematikoje ryšium su naujais matematinių modelių taikymais mechanikoje, hidrodinamikoje, biochemijoje, ekologijoje ir t. t. Tyrimai šiose srityse pradėti dar XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Lietuvoje pirmieji tyrimai pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų Lietuvos įmonėse (skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkinėse medžiagose valdymas). Autorių darbai pagal tematiką apima diferencialinių lygčių teorinius klausimus ir skaitinius sprendimo metodus (skirtuminių schemų stabilumas, iteraciniai metodai, paklaidų įverčiai), ir yra rimtas žingsnis į bendrosios nelokaliųjų uždavinių tyrimo bei sprendimo metodų teorijos sukūrimą.
V. Šikšnys, G. Gasiūnas, T. Šinkūnas ir T. Karvelis „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“
CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola – jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti kaip CRISPR-Cas sistemos veikia. Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. Mes pirmi parodėme, kad keičiant crRNR, Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.
Parengta pagal Lietuvos mokslų akademijos informaciją.
Galerija
