Stojantiesiems

VGTU doktorantas – tarp aštuoniolikos geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų

Vasario 26, 2018

Elektros ir elektronikos inžinierių instituto Kietojo kūno grandynų draugija (angl. IEEE Solid-State Circuits Society) organizavo jaunųjų mokslininkų konkursą „2017–2018 Circuit Analysis & Design Contest“. Jame buvo pateiktas inžinerinis galvosūkis, kurį reikėjo įgyvendinti sukūrus elektrinę schemą ir patikrinus jos veikimą su konkurso organizatorių nurodyta programine įranga.

Tarp aštuoniolika geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų, kurie teisingai išsprendė šį pateiktą galvosūkį, pateko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doktorantas Aleksandr Vasjanov. Lietuvio doktoranto vardas atsidūrė greta tokių garsių, elektronikos inžinerijoje lyderiaujančių, universitetų kaip Texas A&M University, University of California (Berkeley), Korea University, KU Leuven, Tsinghua University ir kt. jaunųjų mokslininkų vardų.

Doktoranto disertacijos vadovo, VGTU Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros docento dr. Vaidoto Barzdėno, teigimu, konkurso užduotis išties buvo iššūkis, mat tokio tipo „galvosūkius“ dažniausiai sprendžia ne vienas inžinierius. „Elektronikos inžinerijos pramonėje tokių uždavinių sprendimuose dalyvauja inžinierių komandos pradedant vystyti naujausius elektronikos gaminius, kuomet elektronikos inžinieriams pateikiama tik idėja, o jie bando realizuoti ją įvairiais inžineriniais sprendimais. Tada jie kuria ir bando įvairius schemotechninius sprendimus, juos kompiuteriniu būdu modeliuoja, siekdami įsitikinti teisingu šios idėjos įgyvendinimu. Tai bene vienas iš sunkiausių etapų projektuojant bei gaminant šiuolaikinius elektronikos gaminius“, – atkreipė dėmesį V. Barzdėnas.

Anot jo, VGTU doktoranto patekimas tarp 18 uždavinį išsprendusių jaunųjų pasaulio mokslininkų dar kartą įrodo, kad lietuviai mokslininkai savo lygiu ir žiniomis nenusileidžia garsiausiems pasaulio universitetų jauniesiems mokslininkams, o kartais savo pastangomis, žingeidumu pastaruosius ir lenkia.

Pats A. Vasjanov pasakojo, kad konkurso užduotis pasirodė įdomi tuo, kad reikėjo sukurti principinę elektrinę schemą, kurios išėjime būtų generuojamas atitinkamų įvardintų parametrų ir formos signalas. „Tokio tipo užduotys lavina ne tik elektrinių schemų projektavimo ir tyrimo įgūdžius, bet ir skatina mąstyti plačiau, nei sprendžiant standartines schemų parametrų optimizavimo problemas. Tokie konkursai yra puiki galimybė pasitikrinti savo žinias ir gebėjimus lyginant su kitais pasaulio universitetais. Be to, atsiveria puiki galimybė susipažinti su kitais tos srities specialistais ir ateityje vystyti bendrus projektus", – sakė jis.

Pasak V. Barzdėno, siekdami surasti elektronikos inžinerijos talentų, IEEE SSCS universitetams pasiūlo panašių galvosūkių kiekvienais metais. „Jų tikslas – identifikuoti aukščiausio lygio specialistus ruošiančius universitetus bei skatinti jaunuosius mokslo talentus „išlysti iš pogrindžio“ ir dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Šiais  metais toks galvosūkis buvo įveikiamas ir mūsų doktorantui. Tiesa, savo gebėjimus Aleksandras jau įrodė 2015 m. tapdamas Lietuvos mokslo akademijos laureatu bei kasmet būdamas Lietuvos mokslo tarybos stipendininku“, – sakė V. Barzdėnas.

Konkurso laureatai bus apdovanoti piniginiais prizais, apmokant jų dalyvavimą tarptautinėse konferencijose arba narystę Elektros ir elektronikos inžinierių instituto, Kietojo kūno grandynų draugijoje bei padėkomis šios draugijos publikuojamuose žurnaluose.

Inžinerinį galvosūkį galite rasti čia: https://sscs.ieee.org/education/2017-2018-circuit-analysis-design-contest
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau