Akademinė bendruomenė įsitikinusi, kad šiais laikais ekonomistus ir vadybininkus jau būtina mokyti informatikos ir inžinerijos pagrindų, o inžinierius – programavimo ir ekonomikos pagrindų.
Be ko mes šiandien neapsieiname? Prieš 20 metų atsakymas į tokį klausimą gal net būtų sutrikdęs, nes būtų tekę rinktis iš daugybės dalykų. Šiais laikais viskas paprasčiau: nebeišsiverčiame be informacinių technologijų. Jos yra visur – pradedant mažais aparačiukais kišenėse, kuriais ne tik komunikuojame, bet ir fotografuojame, nardome pasauliniame tinkle, ir baigiant milžiniškais pastatais, kurie iš pradžių atsiranda kompiuteriuose, o galiausiai juk ir valdomi tų pačių kompiuterių sistemų.
Dabar be IT paslaugų neįsivaizduojamas ir verslas – to reikalauja kone visos įmonės veiklos sritys: finansai, įmonės strateginis valdymas, ryšiai su klientais, atsargų valdymas, logistika ir kt. IT leidžia greičiau, patogiau, tiksliau, efektyviau atlikti užduotis. Tad natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms visos prognozės sako, jog IT specialistų poreikis tik augs.
IT integracija į mokslus
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo seno garsėjo kaip vienintelis universitetas, kuris visus studentus mokė programuoti, – nors kartais pasigirsdavo samprotavimų, esą neretai mokėti programuoti nebūtina net ir informatikams. „Manau, kad nors absoliuti dauguma inžinierių gyvenime niekada neprogramuos, vis dėlto programavimas yra labai naudingas edukacine prasme – jis moko griežtos mąstymo disciplinos, – teigia VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Belevičius. – Kaip tik todėl nuo šių metų ir į pradinės informatikos dalyką įvedame programavimą – tik ne algoritminės kalbos, o aukštesniame lygyje, „MatLab“ aplinkoje. Tai yra programavimo principai tie patys, tik programavimas žymiai spartesnis, o ir pats įrankis bet kuriam inžinieriui, kuris užsiims virtualiuoju modeliavimu, yra nepamainomas.“
Fakulteto dekanas taip pat informuoja, kad pastaruoju metu bet kuris VGTU studentas turi galimybę studijuoti ir papildomus IT dalykus: „Suteikiame galimybę tai daryti per laisvai pasirenkamus dalykus. O juos renkantis kryptingai, galima tiek pagilinti žinias (pvz., programavimo, duomenų bazių, kompiuterių architektūros ir tinklų), tiek jas gerokai išplėsti. Kadangi nemažai moksleivių gimnazijose gauna nepakankamai informatikos žinių (ar tiesiog jos nesirenka), dalis mūsų informatikos specialybių studentams skaitomų programavimo dalykų tiesiog dėstomi „nuo nulio“. Todėl juos galėtų rinktis ir socialinių ar humanitarinių mokslų studentai.“
Kompiuterizacija inžinerijoje
„Inžinierius – tai žmogus, kuris per visą savo gyvenimą niekada nedaro to paties darbo du kartus“, – paprašytas apibūdinti, kas yra inžinierius, paaiškina VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas. Pasak jo, inžinerijos forma per pastaruosius porą dešimtmečių gerokai pasikeitė: anksčiau inžinieriai su pieštuku, liniuote ir skriestuvu dirbdavo prie braižymo lentos, o šiandien viskas daroma kompiuteriu.
„Šiais laikais šalia teorinių pagrindų į mokymo procesą plačiai diegiamos ir kompiuterinio modeliavimo bei simuliacijos priemonės, virtualizacijos taikymas praktikoje ir teorijoje“, – dėsto profesorius.
Svarbu tai, kad VGTU moko dirbti būtent su ta programine įranga, kuri naudojama ir profesionalioje veikloje. „Viskas daroma taip, kad žmogus, baigęs universitetą, galėtų maksimaliai greitai adaptuotis realioje darbo aplinkoje. Tam skirtos ir trys praktikos, atliekamos po kiekvieno kurso“, – paaiškina R. Kliukas.
Aukštą studijų kokybę Vilniaus Gedimino technikos universitete užtikrina nuolatinis jo dėstytojų kompetencijų tobulinimas. „Nemaža dalis dėstytojų savo karjerą pradėjo po to, kai įgijo solidžios praktinės patirties versle, tačiau VGTU organizuoja ir specialius tęstinius seminarus“, – pasakoja studijų prorektorius. Po šių mokymų dėstytojai paskaitose laisviau taiko šiuolaikinius ugdymo metodus, skatinančius studentus aktyviau įsitraukti į studijas ir patiems prisiimti atsakomybę už mokymosi procesą. „Iš tiesų studento motyvacija studijuoti, individualiai tobulėti ir augti kaip būsimam specialistui yra labai svarbi siekiant, kad bendradarbiavimas su dėstytoju būtų konstruktyvus“, – įsitikinęs R. Kliukas.
VGTU garsėja kaip universitetas, lyderiaujantis technologijos mokslų srityje, tačiau išsiskiria ir tuo, kad visi inžinieriai gauna ekonomikos, vadybos ir teisės pagrindus, o besimokantieji ekonomikos, vadybos ar kitose socialinių mokslų kryptyse – ir informacinių technologijų, inžinerinės kompiuterinės grafikos ir vienos ar kitos inžinerijos srities žinių. Toks platus išmanymas šiandien suteikia didelį pranašumą darbo rinkoje, taip pat ir galimybę išbandyti save skirtingose srityse.
Šiais laikais specialistams keliami vis didesni reikalavimai – norint gyvenime kažko pasiekti, reikia turėti ne tik specifinių žinių, bet ir mokėti suprantama kalba jas perduoti, išaiškinti keliamus uždavinius komandos nariams, motyvuoti juos, pristatyti darbo rezultatus kitų sričių specialistams ir visuomenei.
Praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“. Jame studentai gali mokytis kurdami, brandindami ir įgyvendindami savo idėjas praktiškai. „Visi puikiai žinome, kad jauni žmonės turi daug įdomių minčių, inovatyvių idėjų, bet dažnai jiems paprasčiausiai trūksta vietos, technikos ar pagalbos joms įgyvendinti. Bendradarbiaujant su Edinburgo Napiero universitetu įkurtas „LinkMenų fabrikas“ – būtent tokia erdvė. Čia įkurti cechai, biurai, barai, skirti komandoje dirbantiems įvairių sričių kūrėjams, verslininkams, išradėjams, kad visi kartu galėtų tarpdisciplinines idėjas užauginti iki realių produktų ir paslaugų“, – apie naują 1100 kv. metrų dydžio centrą pasakoja VGTU studijų prorektorius. – Pastebėta, kad, spręsdami realiai egzistuojančias problemas, studentai labiau ugdo asmeninės atsakomybės jausmą, atsakingiau siūlo savo projektus. Priešingu atveju mokymasis suvokiamas kaip mažai ką bendro su realiomis problemomis turinti veiklos sritis.“
Rengimas ir darbui užsienyje
R. Kliukas akcentuoja, kad visų specialybių absolventus VGTU rengia kaip specialistus, kurie dirbs tarptautinėje darbo rinkoje: „Esame vienas iš nedaugelio universitetų, kurie užtikrina studentų anglų kalbos žinių ugdymą C2 lygiu. O tie, kurie moka anglų kalbą, gali studijuoti vokiečių, prancūzų ar kinų kalbas. Be to, VGTU siūlo net 30 programų užsienio kalba. Čia kartu studijuoja tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, kurių VGTU, beje, yra net 9 proc.“
Svarbu ir tai, kad studentai turi labai geras galimybes atlikti praktiką užsienio bendrovėse. „Bendradarbiaujame su daugiau nei 250 užsienio kompanijų, tad nuolat galime pasiūlyti praktiką maždaug 200 studentų“, – komentuoja R. Kliukas.
Lankantis VGTU matyti, kad universitetas tikrai turi kuo pasigirti. Tarkime, studentai sukūrė elektromobilį, o dabar tarpdisciplininė studentų komanda kuria lenktyninį automobilį. Tai jau daugiau ar mažiau žinomi projektai, bet dar tikrai nedaugelis girdėjo, kad, pavyzdžiui, tarp universiteto absolventų yra ir tokių, kurių įmonė yra suprojektavusi ir šiuo metu rūpinasi Stokholmo geležinkelio stoties apdaila. Lygiai taip pat verta paminėti ir aviacijos studentus, kurie vos baigę VGTU įsidarbina Vokietijoje.
„Koks galėtų būti mūsų šūkis? Tikriausiai toks: „Ateik pas mus ir darbą tikrai susirasi!“ – šypsosi R. Belevičius, o studijų prorektorius R. Kliukas priduria: „Galbūt mes nesireklamuojame taip skardžiai ir aštriai kaip kiti universitetai, neturime ir tiek daug programų, kiek kiti, bet iš tiesų VGTU tikslas labai aiškus – parengti gerą specialistą. Tokį, kuris turėtų praktišką išsilavinimą, kuris galėtų lengvai įsidarbinti ir ateidamas dirbti jau būtų įgijęs praktinės patirties. Kas septintas mūsų absolventas turi ir tarptautinės patirties, tad yra pasiruošęs karjerai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“
Galerija
