Stojantiesiems

VGTU įžiebtas iš popieriaus pastatytas Eifelio bokšto maketas

Vasario 12, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. Minėdami Eifelio bokšto 125-ąsias metines jį pastatė jaunieji VGTU statybos inžinieriai.
 
Šventinėje ceremonijoje studentus sveikino ir bokštą įžiebė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.
 
„Džiaugiuosi, kad dabar Eifelio bokštą dabar turi ne tik Paryžius, bet ir Vilnius. Sveikinu visus, prisidėjusius prie šio unikalaus projekto,“ – sakė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje.
 
Studentai, atkartodami vieno garsiausių pasaulio statinių konstrukciją, atliko neįtikėtiną darbą – surado būdą sutvirtinti popierių, apskaičiavo, kiek reikės medžiagų, tvirtinimo elementų ir kokias apkrovas turės atlaikyti skirtingos bokšto dalys, taip pat atliko visus projektavimo bei statybos darbus. Šiam bokštui pastatyti buvo sunaudota beveik 16 tūkstančių popieriaus lapų ir 2,5 tūkstančio varžtų. 40-ies VGTU studentų komanda Eifelio bokšto maketą statė maždaug 1 050 valandų.
„Eifelio bokšto maketo statymas tapo puikia priemone ne tik praktikoje įtvirtinti paskaitose gautas teorines žinias, bet ir patį mokymosi procesą padaryti įvairesnį ir įdomesnį. Nors popierinėms konstrukcijoms galioja tie patys statybinės mechanikos dėsniai, kaip ir įprastiems statiniams, popierius nėra tipinė statybinė medžiaga, tad susidūrėme su naujais iššūkiais. Bet pasitelkę inžinerines žinias ir kūrybiškai atlikdami bandymus išsprendėme visas kilusias problemas“, – pasakojo popierinio Eifelio bokšto idėjos autorius VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros lektorius Edgaras Timinskas. Jo iniciatyvą labiausiai palaikė katedros kolegos – doktorantai Vytautas Tamulėnas ir Arvydas Rimkus, kurie buvo projekto dalių vadovai.
 
Jaunųjų universiteto mokslininkų iniciatyva universitete kūrybiškos inžinerijos projektai demonstruojami jau nebe pirmą kartą – kiekvienais metais VGTU vyksta tiltų statybos iš makaronų čempionatas.
„Universitete didelį dėmesį skiriame skaitmeninei statybai – jos aspektai įjungiami tiek į mokslinius tyrimus, tiek į mokymo procesus. Džiugu, kad studentai įgyja naujų kompetencijų ir savo darbais rodo, kad jaunoji VGTU karta ateityje bus kūrybiški savo srities specialistai,“ – sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
Popierinio maketo statytojai rėmėsi skaitmeninės statybos (angl. Building Information Modeling, BIM)  principais – projektuodami apgalvojo technologinius aspektus, parengė skaitmeninį bokšto modelį su realiais elementais ir jungimo detalėmis, atliko visus reikiamus skaičiavimus.
 
Bokšto statyba buvo padalyta į dešimt etapų. Kiekvieno etapo metu buvo pagamintas reikiamas kiekis statybinių elementų, jie sujungti į konstrukcinius fragmentus, o tuomet ir į bendrą visumą, t. y. į vieną bokšto aukštą. 8,58 metrų aukščio konstrukcija pastatyta nenaudojant jokių pagalbinių statybinių įrenginių – viskas pagaminta ir surinkta rankomis.
 
Savo kūriniu studentai skatina atsakingai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius bei efektyviai tvarkyti atliekas, visą statyboms reikalingą popierių jie surinko iš VGTU bendruomenės narių. Taip buvo parodyta, kad popierių galima panaudoti ir antrą kartą.
 
Prancūzijos sostinėje stovintį Eifelio bokštą galima laikyti tikru inžineriniu stebuklu – 324 m aukščio metalinė konstrukcija sveria 7 300 tonų, tačiau žemę slegia vos kaip žmogus, sėdintis ant kėdės. Pritaikyti inžineriniai sprendimai, net ir pučiant uraganiniams vėjams, neleidžia bokšto konstrukcijai svyruoti didesne nei 12 cm amplitude. Po 1960-ųjų kone visi pasaulio dangoraižiai pradėti statyti pagal šį pavyzdį.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau