Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. Minėdami Eifelio bokšto 125-ąsias metines jį pastatė jaunieji VGTU statybos inžinieriai.
Šventinėje ceremonijoje studentus sveikino ir bokštą įžiebė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.
„Džiaugiuosi, kad dabar Eifelio bokštą dabar turi ne tik Paryžius, bet ir Vilnius. Sveikinu visus, prisidėjusius prie šio unikalaus projekto,“ – sakė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje.
Studentai, atkartodami vieno garsiausių pasaulio statinių konstrukciją, atliko neįtikėtiną darbą – surado būdą sutvirtinti popierių, apskaičiavo, kiek reikės medžiagų, tvirtinimo elementų ir kokias apkrovas turės atlaikyti skirtingos bokšto dalys, taip pat atliko visus projektavimo bei statybos darbus. Šiam bokštui pastatyti buvo sunaudota beveik 16 tūkstančių popieriaus lapų ir 2,5 tūkstančio varžtų. 40-ies VGTU studentų komanda Eifelio bokšto maketą statė maždaug 1 050 valandų.
„Eifelio bokšto maketo statymas tapo puikia priemone ne tik praktikoje įtvirtinti paskaitose gautas teorines žinias, bet ir patį mokymosi procesą padaryti įvairesnį ir įdomesnį. Nors popierinėms konstrukcijoms galioja tie patys statybinės mechanikos dėsniai, kaip ir įprastiems statiniams, popierius nėra tipinė statybinė medžiaga, tad susidūrėme su naujais iššūkiais. Bet pasitelkę inžinerines žinias ir kūrybiškai atlikdami bandymus išsprendėme visas kilusias problemas“, – pasakojo popierinio Eifelio bokšto idėjos autorius VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros lektorius Edgaras Timinskas. Jo iniciatyvą labiausiai palaikė katedros kolegos – doktorantai Vytautas Tamulėnas ir Arvydas Rimkus, kurie buvo projekto dalių vadovai.
Jaunųjų universiteto mokslininkų iniciatyva universitete kūrybiškos inžinerijos projektai demonstruojami jau nebe pirmą kartą – kiekvienais metais VGTU vyksta tiltų statybos iš makaronų čempionatas.
„Universitete didelį dėmesį skiriame skaitmeninei statybai – jos aspektai įjungiami tiek į mokslinius tyrimus, tiek į mokymo procesus. Džiugu, kad studentai įgyja naujų kompetencijų ir savo darbais rodo, kad jaunoji VGTU karta ateityje bus kūrybiški savo srities specialistai,“ – sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Popierinio maketo statytojai rėmėsi skaitmeninės statybos (angl. Building Information Modeling, BIM) principais – projektuodami apgalvojo technologinius aspektus, parengė skaitmeninį bokšto modelį su realiais elementais ir jungimo detalėmis, atliko visus reikiamus skaičiavimus.
Bokšto statyba buvo padalyta į dešimt etapų. Kiekvieno etapo metu buvo pagamintas reikiamas kiekis statybinių elementų, jie sujungti į konstrukcinius fragmentus, o tuomet ir į bendrą visumą, t. y. į vieną bokšto aukštą. 8,58 metrų aukščio konstrukcija pastatyta nenaudojant jokių pagalbinių statybinių įrenginių – viskas pagaminta ir surinkta rankomis.
Savo kūriniu studentai skatina atsakingai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius bei efektyviai tvarkyti atliekas, visą statyboms reikalingą popierių jie surinko iš VGTU bendruomenės narių. Taip buvo parodyta, kad popierių galima panaudoti ir antrą kartą.
Prancūzijos sostinėje stovintį Eifelio bokštą galima laikyti tikru inžineriniu stebuklu – 324 m aukščio metalinė konstrukcija sveria 7 300 tonų, tačiau žemę slegia vos kaip žmogus, sėdintis ant kėdės. Pritaikyti inžineriniai sprendimai, net ir pučiant uraganiniams vėjams, neleidžia bokšto konstrukcijai svyruoti didesne nei 12 cm amplitude. Po 1960-ųjų kone visi pasaulio dangoraižiai pradėti statyti pagal šį pavyzdį.
Galerija
