Stojantiesiems

VGTU jaunieji mokslininkai apdovanoti „Infobalt“ stipendijomis

Kovo 11, 2015
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija „Infobalt“, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, dviems Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jauniesiems mokslininkams vasario pabaigoje įteikė skatinamąsias stipendijas.
Stipendijas gavo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyresnysis inžinierius Giedrius Balčiūnas už darbą „Daugiafunkcinis kompozitas iš pluoštinių kanapių spalių ir sapropelio rišamosios medžiagos“ ir šios laboratorijos vyresnioji inžinierė Jurga Šeputytė-Jucikė už „Kompozito iš porėtų intarpų (pūsto stiklo granulių, polistireninio putplasčio taros trupinių) sujungtų porėta cementine matrica mechaninių savybių tyrimus.“
Jaunieji mokslininkai gavo po 200 eurų siekiančias stipendijas, kurias rengiasi panaudoti kompozitinių medžiagų tyrimams vykdyti ar juos publikuoti. „Gautos stipendijos rodo, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra aktualūs ir kad juos reikia tęsti. Be to, man ir mano kolegei jos liudija apie akademinės bendruomenės susidomėjimą mūsų darbais“, – sakė G. Balčiūnas.
Į asociacijos „Infobalt“ teikiamas stipendijas kiekvienais metais gali pretenduoti Lietuvos mokslų akademijos organizuojamos Jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatai. Šiais metais laureatai buvo atrinkti iš 40 kandidatų. Beveik 5,8 tūkst. eurų stipendijų fondas šiemet skirtas trims vardinėms ir penkioms paskatinamosioms „Infobalt“ stipendijoms. Siekiant pagrindinio stipendijų tikslo – skatinti tyrimuose sukauptų žinių taikymą praktikoje, versle ir IT panaudojimą tyrimuose, fizinių ir technologijų mokslų krypčių jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus vertino IT verslo atstovų komisija. Jaunųjų mokslininkų skatinimui per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau