VGTU Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas: ateityje didės kelių inžinerijos darbuotojų poreikis

Spalio 29, 2018

Garantuota darbo vieta, orus atlyginimas, tarnybinis automobilis – visa tai darbdaviai siūlo kelių inžinieriams, bet norinčiųjų studijuoti šią specialybę Lietuvoje kasmet mažėja. Kelių tiesimo darbų tenka imtis miškininkams ir net pedagogams.

„Visi kelių inžinerijos studijas pasirinkę trečio kurso studentai jau sukirtę rankomis su darbdaviais, bet rinkai reikia dar daugiau specialistų“, – neslėpė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas. Šioje aukštojo mokslo įstaigoje kelių inžineriją šiemet pasirinko 25 studentai. Dar 16 tęsė mokslus po kolegijos. Net jeigu visi jie gautų diplomus, toks skaičius yra per menkas – kelių inžinierių reikėtų bent pusšimčio.

V. Puodžiukas tikina, kad ši problema juntama visoje Europoje ir Lietuva nėra išimtis. Įmonės dabar vilioja darbuotojus iš Indijos, Jordanijos, Irano arba dairosi kitų sričių specialistų, norinčių ir galinčių persikvalifikuoti – tokiems pokyčiams ryžtasi net pedagogai ir miškininkai. Štai kai kuriose Vokietijos įmonėse projektų rengimo sąrašai sudaryti trejiems metams į priekį, nes trūksta darbuotojų.

Vargina sunkios studijos?

V. Puodžiuko žiniomis, ne sostinėje dirbantis kelių inžinierius gali tikėtis mažiausiai tūkstančio eurų per mėnesį atlyginimo, tarnybinio automobilio ir net būsto. Kita vertus, savarankiškai dirbti specialistas gali praėjus maždaug 8–9 metams nuo studijų pradžios, o studijos nėra lengvos. Jauni žmonės linkę rinktis humanitarines specialybes, nors jas baigus dažnai kyla didelių sunkumų rasti darbą.

Šiemet pirmo kurso studentų skaičių dar sumažino prasti abiturientų matematikos egzamino įvertinimai, todėl net norintieji negalėjo pradėti studijų, nes negavo valstybės finansavimo. Rinktis kelių inžinerijos studijų programas ir patiems už jas mokėti dar neįprasta.

„Dėl įvairių aplinkybių kelininko įvaizdis visuomenėje nėra palankus, šios srities įmonės kartais minimos įvairiose prieštaringai vertinamose istorijose“, – kalbėjo V. Puodžiukas. Jis prognozavo, kad tokių specialistų poreikis tik didės, – Lietuvoje tiesiama geležinkelio linija „Rail Baltica“, nuolat rekonstruojama „Via Baltica“ ir kitos svarbios transporto arterijos.

„Pasirodžius savaeigėms transporto priemonėms, reikalavimai gatvėms ir keliams tik didės, technologiniai procesai apims dar daugiau sričių, todėl darbuotojų poreikis dar išaugs“, – įspėjo V. Puodžiukas.

Du svarbūs argumentai 

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas patvirtino, kad studentų mažėjimo tendencija neaplenkė ir šios aukštojo mokslo įstaigos. Šiemet kelių inžinerijos studijas pasirinko vos 13 jaunuolių – net 64 proc. mažiau negu pernai. Paprastai maždaug trečdalis jų studijų nebaigia. „Reikalavimų kartelė kyla, o norinčiųjų rinktis inžinerines studijas mažėja“, – tvirtino KTK vadovas.

Jis būsimiems studentams pateikia du svarbiausius argumentus, kodėl verta rinktis šią specialybę: kelių inžinierius garantuotai gaus darbą ir gerą atlyginimą. Direktorius dar pridūrė, kad tai įdomus ir kūrybiškas darbas. Tokių specialistų reikia kelių tiesimu ir priežiūra, tiltų projektavimu ir statyba užsiimančioms įmonėms.

N. Varnas mano, kad viena išeičių šioje situacijoje – specialistų perkvalifikavimas, tačiau reikia tokiam žingsniui pasiryžusių žmonių. Perkvalifikavimo teko imtis gerokai išaugus darbuotojų poreikiui elektronikos įmonėse.

Mokyklose stinga žinių

„Visos techninės pakraipos studijos nėra populiarios, o kelių inžinerija – ne išimtis“, – kalbėjo Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.

Pasak jo, galbūt dalis jaunuolių norėtų studijuoti, tačiau negauna valstybės finansavimo dėl nepakankamai gero žinių įvertinimo. Dėl to nemažai kaltės turėtų tekti gimnazijoms, kurių pedagogai nesuteikia moksleiviams pakankamai matematikos žinių. Techninės studijos gąsdina dar ir todėl, kad tai labai rimtas mokslas.

Verslas neriasi iš kailio

Didžiausios transporto infrastruktūros bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus teigimu, įmonei ši problema labai aktuali, todėl bendradarbiaujama su socialiniais partneriais bendrovė ieško įvairiausių būdų kelių inžinerijos specialybei populiarinti. Prieš porą metų bendrovė įkūrė „Akademiją@Kauno Tiltai“. Šiuo projektu, vienijančiu verslą ir švietimo įstaigas, siekiama atskleisti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir darbo vietą garantuojantis pasirinkimas jaunimui.

Bendradarbiaudami su VGTU ir KTK „Kauno tiltai“ organizuoja specialybei populiarinti skirtus renginius: praėjusį pavasarį Lietuvos moksleiviams organizavo protmūšio ir orientacinių varžybų renginį „Rinkis kelią, ne takelį“, kompiuterinių žaidimų platformoje – inžinerinių statinių konkursą „Akademija@Kauno tiltai goes MineCraft“.

Siekdama ugdyti būsimus inžinerijos specialistus bendrovė „Kauno tiltai“ bendradarbiauja su Baltijos pažangių technologijų institutu ir kitais partneriais – su jais yra parengusi „Įdomiosios inžinerijos“ laidų ciklą „Mokslo sriuba“. Informatyviose televizijos laidose sudėtingas inžinerijos pasaulis pristatomas suprantamai ir įdomiai. A.Rusevičius tikisi, kad tokie projektai paskatins jaunimą rinktis perspektyvią kelininko specialybę ar bent jau susidomėti inžinerinėmis profesijomis, kurios ne tik dabar, bet ir ateityje bus itin paklausios.

Galimybių – itin daug

„Inžinerijos studijas besirenkantys studentai turi daug galimybių. Nors vien mūsų bendrovė kasmet įdarbina daug naujų specialistų, galima dirbti ne tik infrastruktūros statybos įmonėse, bet ir viešajame sektoriuje – Susisiekimo ministerijoje, Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“.

Rekomenduoju drąsiai rinktis šio profilio studijas, nes darbo vietų pasirinkimas išties platus – nuo darbų vadovo, dirbančio lauko sąlygomis, iki biure pasiūlymus rengiančio ar projektus administruojančio, projektuojančio darbuotojo“, – galimybes vardijo A. Rusevičius ir pridūrė, kad šioje srityje nuosekliai dirbantiems darbuotojams garantuotos ir karjeros galimybės.

Pasak įmonės vadovo, akivaizdu, kad pastaruoju metu keičiasi ir verslo vaidmuo, – pažangios bendrovės šiandien nebegali apsiriboti vien tiesioginių savo veiklos funkcijų vykdymu. „Versle vertingiausiu kapitalu tampa žmonės ir jų idėjos, todėl mažėjantis perspektyvių specialybių studentų skaičius verčia sunerimti.

Juk norisi, kad ateityje būtų kam spręsti visuomenei aktualias problemas ir gerinti transporto infrastruktūros būklę. Savaime suprantama, vien švietimo ir verslo pastangų populiarinant inžinerijos specialybę neužtenka, sprendimų turi ieškoti ir atitinkamos valstybės institucijos“, – kalbėjo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A.Rusevičius.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt naujienų portale. 
Straipsnio autorius: Arūnas Karaliūnas

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
Lapkričio 12 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre vyko susitikimas, skirtas paramai Ukrainos kariams. Universiteto bendruomenė klausėsi labdaros ir paramos fondo „Susivieniję gerumui“ vadovės Agnės Jociuvienės bei savanorio Mindaugo pasakojimų apie karių kasdienybę ir kelionrd į Ukrainą, aktyviai prisidėjo aukodama reikalingus daiktus bei dalyvavo maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvėse. Bendruomenės nariai dar prieš renginį aukojo įvairius Ukrainos kariams reikalingus daiktus: miegmaišius, megztinius, kojines, mikrobangų krosneles, patalynę, rankšluosčius, kavą ir kitus negendančius maisto produktus. Taip pat buvo atnešta įvairių kitų daiktų, ypač reikalingų artėjant žiemai. Ši iniciatyva – ilgalaikė, todėl prisidėti galima ir pasibaigus renginiui. Ukrainos kariams ir toliau reikalinga šilta apranga, miegmaišiai, antklodės, higienos priemonės, maistas, buitinė technika ir daugybė kitų kasdienybei bei tarnybai reikalingų daiktų. Jų sąrašą rasite straipsnio gale. Pagalba Ukrainai – atsakomybė už savo ateitį Renginio metu fondo „Susivieniję gerumui“ vadovė A. Jociuvienė pasidalijo savanorystės patirtimi ir papasakojo, kaip organizuojama pagalba Ukrainos kariams. Kauniečių įkurtas fondas savanoriškai padeda Ukrainai nuo pat plataus masto invazijos pradžios ir jau beveik ketverius metus nuosekliai tęsia savo veiklą. „Sau davėme žodį, kad eisime iki galo. Vertybes reikia ginti šiandien, o ne laukti lemiamosios valandos. Esame morališkai ir fiziškai pavargę, bet esame užnugaris tų, kurie yra tenai. Yra karių, kurie jau žino, kad atvažiuosime, atvešime jiems automobilių ir reikalingų daiktų“, – pasakojo A. Jociuvienė. Pasak jos, didžioji dalis Ukrainos kariams perduodamos paramos surenkama iš žmonių, įmonių ir įvairių organizacijų. Todėl kiekvieno prisidėjimas yra svarbus – net ir nedidelė auka gali virsti konkrečia pagalba fronte. Akcijos universitete iniciatorė doc. dr. Ramunė Žurauskienė taip pat akcentavo tai, kad pagalba Ukrainai jai reiškia ne tik solidarumą su kovojančiais žmonėmis, bet ir atsakomybę už savo bei savo vaikų ateitį: „Kai manęs klausia, kodėl tai darau, atsakau, kad iš tikrųjų padedu sau ir savo vaikams. Stengiuosi padaryti tai, ką galiu. Tai labai prasmingas žingsnis – nebegyventi nuleidus galvą ir galvojant, kas čia bus, bet imtis konkrečių veiksmų“, – mintimis dalijosi docentė. Fondo savanoris Mindaugas atkreipė dėmesį į dar vieną iššūkį – visuomenės nuovargį ir abejingumą. Pasak jo, ilgėjant karui, žmonės gali priprasti prie nuolat girdimų žinių ir pradėti manyti, kad situacija savaime išsispręs: „Žmonių abejingumas ir pripratimas prie fakto, kad ten vyksta karas, labai apsunkina mūsų darbą. Tačiau iš tikrųjų kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo svarbiau padėti“, – pabrėžė jis. Maskuojamieji tinklai padeda apsisaugoti nuo dronų Susitikimo metu vyko ir maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvės. Tokie tinklai naudojami apsaugai nuo dronų, o tinkamai parinktos baltos medžiagos padeda maskuoti objektus snieguotoje aplinkoje ir išlikti mažiau pastebimiems. Tvarumo centre pradėtas rišti tinklas gali būti pildomas ir po renginio – prie šios veiklos kviečiama prisijungti visus norinčius, kol jis bus užbaigtas. Parama renkama ir toliau: kokių daiktų šiuo metu reikia? VILNIUS TECH bendruomenė ir visi norintys prisidėti kviečiami nelikti nuošalyje – daiktinė parama renkama nuolat. Daiktai gali būti naudoti, svarbiausia, kad jie būtų švarūs, tvarkingi ir tinkami naudoti. Taip pat kviečiame pasidalyti informacija su artimaisiais ir draugais. Net ir nedidelė pagalba gali tapti svarbia parama tiems, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Šiuo metu ypač reikalingi: Maisto produktai: kava, arbata, sausainiai, džiūvėsiai, mėsos konservai ir kiti ilgai negendantys produktai. Šilti drabužiai ir tekstilė: užklotai, miegmaišiai, antklodės, šilti vyriški megztiniai, marškinėliai, apatinis trikotažas, storos ir plonos kojinės, patalynė, rankšluosčiai. Vaistai ir medicinos priemonės: vaistai (gali būti ir besibaigiančio galiojimo), tvarsliava, medicininės sauskelnės. Higienos ir švaros priemonės: įvairios higienos prekės, drėgnosios servetėlės. Technika ir elektros įranga: generatoriai, „EcoFlow“ energijos kaupimo sprendimai, išoriniai akumuliatoriai („powerbank“), prožektoriai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, plokščiaekraniai televizoriai. Buitinė technika: šaldytuvai, skalbyklės, šaldikliai, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai. Įrankiai ir statybinės priemonės: automobilių įrankiai, benzininiai pjūklai, gręžtuvai, suktuvai, kampiniai šlifuokliai, kastuvai, kirviai, dideli puodai, vinys. Turistiniai reikmenys ir avalynė: kerziniai bei žygio batai, botai (40–48 dydžio). Avalynė gali būti naudota, tačiau turi būti švari ir nesuavėta. Drabužiai ligoninėse gulintiems vyrams: marškinėliai, šortai, pižamos, treningai, ploni bliuzonai. Kiti reikmenys: maistas gyvūnams. Taip pat reikalingi balti audiniai žieminiams maskuojamiesiems tinklams rišti. Tam tinka nebereikalingos užuolaidos, antklodės, drabužių pamušalas ir kiti lengvi balti audiniai. Daiktus darbo dienomis kviečiame atnešti į: S3 korp. 004 kabinetą, 9.00–12.00 val., Kilus klausimų arba norint susitarti konkrečiai, kviečiame kreiptis į: doc. dr. Ramunę Žurauskienę tel. +370 631 891 30, arba Mildą Mockūnaitę-Vitkienę tel. +370 656 850 67, milda.mockunaite-vitkiene@vilniustech.lt Jeigu neturite galimybės paaukoti daiktų, prisidėti galima ir finansiškai – skiriant lėšų degalams, reikalingiems paramai į Ukrainą nugabenti. Dėkojame visiems paaukojusiems bendruomenės nariams. Taip pat už pagalbą dėkojame Tvarumo centrui. 
Plačiau