Garantuota darbo vieta, orus atlyginimas, tarnybinis automobilis – visa tai darbdaviai siūlo kelių inžinieriams, bet norinčiųjų studijuoti šią specialybę Lietuvoje kasmet mažėja. Kelių tiesimo darbų tenka imtis miškininkams ir net pedagogams.
„Visi kelių inžinerijos studijas pasirinkę trečio kurso studentai jau sukirtę rankomis su darbdaviais, bet rinkai reikia dar daugiau specialistų“, – neslėpė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas. Šioje aukštojo mokslo įstaigoje kelių inžineriją šiemet pasirinko 25 studentai. Dar 16 tęsė mokslus po kolegijos. Net jeigu visi jie gautų diplomus, toks skaičius yra per menkas – kelių inžinierių reikėtų bent pusšimčio.
V. Puodžiukas tikina, kad ši problema juntama visoje Europoje ir Lietuva nėra išimtis. Įmonės dabar vilioja darbuotojus iš Indijos, Jordanijos, Irano arba dairosi kitų sričių specialistų, norinčių ir galinčių persikvalifikuoti – tokiems pokyčiams ryžtasi net pedagogai ir miškininkai. Štai kai kuriose Vokietijos įmonėse projektų rengimo sąrašai sudaryti trejiems metams į priekį, nes trūksta darbuotojų.
Vargina sunkios studijos?
V. Puodžiuko žiniomis, ne sostinėje dirbantis kelių inžinierius gali tikėtis mažiausiai tūkstančio eurų per mėnesį atlyginimo, tarnybinio automobilio ir net būsto. Kita vertus, savarankiškai dirbti specialistas gali praėjus maždaug 8–9 metams nuo studijų pradžios, o studijos nėra lengvos. Jauni žmonės linkę rinktis humanitarines specialybes, nors jas baigus dažnai kyla didelių sunkumų rasti darbą.
Šiemet pirmo kurso studentų skaičių dar sumažino prasti abiturientų matematikos egzamino įvertinimai, todėl net norintieji negalėjo pradėti studijų, nes negavo valstybės finansavimo. Rinktis kelių inžinerijos studijų programas ir patiems už jas mokėti dar neįprasta.
„Dėl įvairių aplinkybių kelininko įvaizdis visuomenėje nėra palankus, šios srities įmonės kartais minimos įvairiose prieštaringai vertinamose istorijose“, – kalbėjo V. Puodžiukas. Jis prognozavo, kad tokių specialistų poreikis tik didės, – Lietuvoje tiesiama geležinkelio linija „Rail Baltica“, nuolat rekonstruojama „Via Baltica“ ir kitos svarbios transporto arterijos.
„Pasirodžius savaeigėms transporto priemonėms, reikalavimai gatvėms ir keliams tik didės, technologiniai procesai apims dar daugiau sričių, todėl darbuotojų poreikis dar išaugs“, – įspėjo V. Puodžiukas.
Du svarbūs argumentai
Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas patvirtino, kad studentų mažėjimo tendencija neaplenkė ir šios aukštojo mokslo įstaigos. Šiemet kelių inžinerijos studijas pasirinko vos 13 jaunuolių – net 64 proc. mažiau negu pernai. Paprastai maždaug trečdalis jų studijų nebaigia. „Reikalavimų kartelė kyla, o norinčiųjų rinktis inžinerines studijas mažėja“, – tvirtino KTK vadovas.
Jis būsimiems studentams pateikia du svarbiausius argumentus, kodėl verta rinktis šią specialybę: kelių inžinierius garantuotai gaus darbą ir gerą atlyginimą. Direktorius dar pridūrė, kad tai įdomus ir kūrybiškas darbas. Tokių specialistų reikia kelių tiesimu ir priežiūra, tiltų projektavimu ir statyba užsiimančioms įmonėms.
N. Varnas mano, kad viena išeičių šioje situacijoje – specialistų perkvalifikavimas, tačiau reikia tokiam žingsniui pasiryžusių žmonių. Perkvalifikavimo teko imtis gerokai išaugus darbuotojų poreikiui elektronikos įmonėse.
Mokyklose stinga žinių
„Visos techninės pakraipos studijos nėra populiarios, o kelių inžinerija – ne išimtis“, – kalbėjo Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.
Pasak jo, galbūt dalis jaunuolių norėtų studijuoti, tačiau negauna valstybės finansavimo dėl nepakankamai gero žinių įvertinimo. Dėl to nemažai kaltės turėtų tekti gimnazijoms, kurių pedagogai nesuteikia moksleiviams pakankamai matematikos žinių. Techninės studijos gąsdina dar ir todėl, kad tai labai rimtas mokslas.
Verslas neriasi iš kailio
Didžiausios transporto infrastruktūros bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus teigimu, įmonei ši problema labai aktuali, todėl bendradarbiaujama su socialiniais partneriais bendrovė ieško įvairiausių būdų kelių inžinerijos specialybei populiarinti. Prieš porą metų bendrovė įkūrė „Akademiją@Kauno Tiltai“. Šiuo projektu, vienijančiu verslą ir švietimo įstaigas, siekiama atskleisti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir darbo vietą garantuojantis pasirinkimas jaunimui.
Bendradarbiaudami su VGTU ir KTK „Kauno tiltai“ organizuoja specialybei populiarinti skirtus renginius: praėjusį pavasarį Lietuvos moksleiviams organizavo protmūšio ir orientacinių varžybų renginį „Rinkis kelią, ne takelį“, kompiuterinių žaidimų platformoje – inžinerinių statinių konkursą „Akademija@Kauno tiltai goes MineCraft“.
Siekdama ugdyti būsimus inžinerijos specialistus bendrovė „Kauno tiltai“ bendradarbiauja su Baltijos pažangių technologijų institutu ir kitais partneriais – su jais yra parengusi „Įdomiosios inžinerijos“ laidų ciklą „Mokslo sriuba“. Informatyviose televizijos laidose sudėtingas inžinerijos pasaulis pristatomas suprantamai ir įdomiai. A.Rusevičius tikisi, kad tokie projektai paskatins jaunimą rinktis perspektyvią kelininko specialybę ar bent jau susidomėti inžinerinėmis profesijomis, kurios ne tik dabar, bet ir ateityje bus itin paklausios.
Galimybių – itin daug
„Inžinerijos studijas besirenkantys studentai turi daug galimybių. Nors vien mūsų bendrovė kasmet įdarbina daug naujų specialistų, galima dirbti ne tik infrastruktūros statybos įmonėse, bet ir viešajame sektoriuje – Susisiekimo ministerijoje, Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“.
Rekomenduoju drąsiai rinktis šio profilio studijas, nes darbo vietų pasirinkimas išties platus – nuo darbų vadovo, dirbančio lauko sąlygomis, iki biure pasiūlymus rengiančio ar projektus administruojančio, projektuojančio darbuotojo“, – galimybes vardijo A. Rusevičius ir pridūrė, kad šioje srityje nuosekliai dirbantiems darbuotojams garantuotos ir karjeros galimybės.
Pasak įmonės vadovo, akivaizdu, kad pastaruoju metu keičiasi ir verslo vaidmuo, – pažangios bendrovės šiandien nebegali apsiriboti vien tiesioginių savo veiklos funkcijų vykdymu. „Versle vertingiausiu kapitalu tampa žmonės ir jų idėjos, todėl mažėjantis perspektyvių specialybių studentų skaičius verčia sunerimti.
Juk norisi, kad ateityje būtų kam spręsti visuomenei aktualias problemas ir gerinti transporto infrastruktūros būklę. Savaime suprantama, vien švietimo ir verslo pastangų populiarinant inžinerijos specialybę neužtenka, sprendimų turi ieškoti ir atitinkamos valstybės institucijos“, – kalbėjo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A.Rusevičius.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt naujienų portale.
Straipsnio autorius: Arūnas Karaliūnas
Galerija
